Neįmenama "raketos ir plunksnos efekto" mįslė: kodėl degalai Lietuvoje brangesni nei kitose valstybėse?

Litras benzino ar dyzelino Lietuvoje kainuoja daugiau nei Latvijoje, Estijoje ar Lenkijoje.

Seimo narys Stasys Brundza baksnoja pirštu į savo surinktus duomenis ir siūlo šias kainas reguliuoti įvedant formulę, tačiau Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas tai vadina nesąmone ir teigia, kad vienintelis būdas reguliuoti mažmeninę degalų kainą – didinti konkurenciją.

S. Brundza teigė stebintis mažmenines degalų kainas jau septynerius metus ir yra įsitikinęs, jog degalų pardavėjai piktnaudžiauja padėtimi.

„Birželio viduryje ženkliai krito naftos kainos, bet Lietuvoje jos labai gražiai ir stabiliai laikėsi iki liepos pabaigos. Jeigu pernai „ORLEN Lietuva“ dirbo nuostolingai, tai šiemet jos pelnas – daugiau nei 100 milijonų, kurį sunešėme mes, automobilių vairuotojai“, – piktinosi S. Brundza.

Nori reguliavimo, tačiau pavyzdžių nėra

„Mano pasiūlymas – kad degalų kainos būtų reguliuojamos. Premjeras sakė, kad to daryti negalima, nes jas reguliuoti turi rinka. Tačiau ir žirgui aišku, kad tai nėra rinka. Daug energetikos, vandens ir nuotekų kainų yra reguliuojama, o degalų kaina kažkodėl turi vadovautis rinkos dėsniais“, – spaudos konferencijoje Seime teigė S. Brundza.

Jis pateikė „Jozitos“ degalinės pavyzdį – jeigu ten mažmeninės degalų kainos yra mažesnės apie 10 centų už litrą, nei kitose degalinėse, kaip ji išgyvena? Degalus didžiajai daliai Lietuvos tiekia ta pati „ORLEN Lietuva“, tik „Neste“ degalinėse didžioji dalis parduodamų degalų atkeliauja iš Suomijos.

„Kaina turi būti pagrįsta ekonomiškai, turi būti sudaryta degalų kainos formulė. Jeigu keičiasi naftos kaina, keistis turi ir degalų kaina. Dažnai matome, kad didmenininkas mažina kainas, o mažmenininkai kainų mažinti nesugalvoja. Didieji tinklai, mano galva, turėtų dirbti efektyviau, tačiau kažkodėl kainos ten ženkliai didesnės. Manau, be piktnaudžiavimo čia neapsieinama“, – neslėpė S. Brundza.

Spaudos konferencijoje dalyvavęs Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas teigė, kad degalų kainos reguliavimas yra neįmanomas. To nėra nei vienoje Europos Sąjungos valstybėje ir jis pats nežino nei vieno sėkmingo degalų kainos reguliavimo pavyzdžio.

„Kainos reguliavimas panaikina konkurenciją. Geriau galvoti, kaip sukurti daugiau konkurencijos, o ne reguliuoti. Mes kainų nereguliuojame, ir tuo džiaugiuosi, nes nėra sėkmingų tokių pavyzdžių“, – savo mintis dėstė Š. Keserauskas.

Jo teigimu, mažmeninė degalų kaina susideda iš trijų dalių, kurioms valstybė daryti įtakos negali: 40 proc. sudaro mokesčiai, 40 proc. – didmeninė kaina, 20 proc. – mažmenininko dalis. Mokesčius nustato Europos Sąjunga, o PVM bei degalų akcizai Lietuvoje ir taip vieni mažiausių visoje ES. Didmeninei naftos kainai Lietuva įtakos taip pat nedaro, gali nebent lengvinti kelius ją atgabenti į šalį, tačiau ir tai yra sudėtinga dėl geografinės padėties.

Š. Keserauskas sutiko, kad tiek didmeniniam pardavėjui („ORLEN Lietuva“), tiek mažmenininkams („Neste“, „Statoil“, „Lukoil“ ir kt.) galėtų egzistuoti didesnė konkurencija ir tik jos didinimas gali daryti įtaką kainoms.

Iš ko susideda degalų kaina?

Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos (LNPPĮA) prezidentė Daiva Jokšienė teigė, kad naftos kainai įtaką daro daug faktorių, kurie neretai nutylimi. Pavyzdžiui, dolerio kursas, kuris degalų kainą lemia ne mažiau nei naftos barelio kaina. Todėl 10 proc. nukritus naftos barelio kainai, tačiau pakilus dolerio kursui, degalų vartotojai Lietuvoje kainų pokyčio nepajus.

„Naftos kainos ir dolerio kurso svyravimai daro didelę įtaką didmeninei degalų kainai, tačiau ne tais procentais, kokiais keičiasi mažmeninė kaina“, – aiškino D. Jokšienė, primindama, kad naftos kaina lemia apie 40 proc. mažmeninės kainos.

Kita dalis – mokesčiai. PVM Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje yra tokie patys, dyzelino akcizas Lietuvoje, lyginant su kitoms Baltijos valstybėmis, mažiausias, o benzino – didžiausias. Kaip teigė LNPPĮA prezidentė, Lietuva prieš kurį laiką pasirinko būti dyzelinių automobilių šalimi, todėl ir dyzelino akcizas yra mažiausias įmanomas Europos Sąjungoje. Tuo tarpu suskystintų dujų net 2,5 karto viršija ES nustatytą minimumą ir yra vienas didžiausių visoje Europoje.

D. Jokšienė, anksčiau ilgą laiką dirbusi „Statoil“ bendrovėje, papasakojo ir apie kitus veiksnius, darančius įtaką galutinei degalų kainai. Pavyzdžiui, naftos atsargų rezervas, kurį kaupia kiekviena valstybė. Tik kaimyninėse šalyse 100 proc. rezervo kaupia valstybė, o Lietuvoje du trečdalius turi kaupti verslas. Tai – nemaži papildomi kaštai.

„Lietuvoje naftos prekybos įmonės reglamentuojamos gana griežtai ir tai sukuria įmonėms papildomus fiksuotus kaštus. Pavyzdžiui, naftos produktų talpyklas Lietuvoje reikia valyti kas 5 metus, o kitose valstybėse tai nereglamentuojama ar reikia kas 10 metų valyti. Lietuvoje išorinė reklama degalinėse yra apmokestinama, daugelyje kitų šalių tai yra nemokama“, – toliau vardijo D. Jokšienė.

Kainų kitimas priklauso nuo vartotojų

LNPPĮA prezidentė neslėpė, kad trumpų laikotarpių, kai net didesnius mokesčius turinčioje Vokietijoje litras dyzelino kainuoja mažiau nei Lietuvoje, gali pasitaikyti, tačiau momentine kaina pasitikėti negalima.

„Reikia žiūrėti tendencijas, o tai matoma akivaizdžiai – Lietuvoje litras dyzelino kainuoja apie 10 euro centų mažiau nei Vokietijoje“, – kalbėjo specialistė.

Ji siūlė kainas geriau tikrinti viename tinklalapyje, pavyzdžiui, Fuel-prices-europe.info, kur nurodoma tos pačios dienos vidutinė degalų kaina skirtingose valstybėse.

Dėmesio – nauji specialieji efektai: „Raketos ir plunksnos efektas“!

Kita priežastis, kodėl negalima pasitikėti momentine degalų kaina – vadinamasis raketos ir plunksnos efektas, kai didmeninei naftos kainai kylant, degalinėse litras degalų taip pat sparčiai brangsta, o didmeninei naftos kainai mažėjant, procesas priešingas – mažmeninė kaina krenta lėtai.

„Raketos ir plunksnos efektas yra žinomas, dauguma sutaria, kad jis egzistuoja. Kaip pastebėjo daug ekonomistų, kalti dėl jo yra patys vartotojai“, – sakė Konkurencijos tarybos pirmininkas Š. Keserauskas ir pateikė pavyzdį: „Įsivaizduokite, kad turite automobilyje pusę bako degalų. Prognozuojant, kad kaina didės, skubėsite piltis pigesnių degalų – taip išauga paklausa, todėl kaina ir didėja iškart. Jeigu žinote, kad kainos kris – lauksite ir važinėsite su pustuščiu baku.“

Tai – normalūs sveikos ekonomikos dėsniai, kurių, pasak Š. Keserausko, reguliuoti nereikia. Anot Š. Keserausko, vieninteliai būdai mažinti kainas degalinių švieslentėse – mažinti valstybės reguliavimą ir didinti konkurenciją.

Litro degalų kainos Europos Sąjungos valstybėse:

 

ValstybėA95DyzelinasSk. dujosAirija 1,419 €1,269 €0,689 €Austrija 1,144 €1,009 €0,669 €Belgija 1,455 €1,199 €0,416 €Bulgarija 1,176 €1,170 €0,506 €Čekija 1,221 €1,170 €0,530 €Danija 1,550 €1,300 € – Didžioji Britanija 1,620 €1,580 €0,830 €Estija 1,129 €1,029 €0,542 €Graikija 1,529 €1,158 €0,698 €Ispanija 1,259 €1,089 €0,644 €Italija 1,644 €1,466 €0,585 €Kipras 1,286 €1,215 € – Kroatija 1,280 €1,160 €0,460 €Latvija 1,146 €1,046 €0,495 €Lenkija 1,130 €1,020 €0,440 €Lietuva 1,197 €1,074 €0,508 €Liuksemburgas 1,195 €1,003 €0,419 €Malta 1,420 €1,360 € – Olandija 1,669 €1,269 €0,733 €Portugalija 1,529 €1,209 €0,614 €Prancūzija 1,374 €1,134 €0,784 €Rumunija 1,220 €1,190 €0,550 €Slovakija 1,235 €1,044 €0,449 €Slovėnija 1,331 €1,178 €0,623 €Suomija 1,502 €1,279 € – Švedija 1,370 €1,277 €0,960 €Vengrija 1,170 €1,120 €0,708 €Vokietija 1,439 €1,169 €0,599 €Fuel-prices-europe.info duomenys (2015-08-19)


table.fuel {text-align:center;line-height:150%;caption-side:bottom;}table.fuel caption {background-color:#f5f5f5;padding:0.5em;font-family:"Courier New",courier,monospace}table.fuel thead {font-size:120%;color:white;background-color:#123f50;text-align:center}table.fuel tr {padding-left:1em}table.fuel tr > td:first-child {font-weight:bold;text-align:left;padding:0em 0.2em 0em 0.2em}table.fuel tr td:first-child label {font-weight: bold;}table.fuel tr:hover {background-color:#397279;color:white;padding:1em}

   

Facebook komentarai