Neįprasti kariniai paradai pasaulyje: cirkininkai norvegai, straksintys korėjiečiai, iš įsiūčio sprogstantys indai ir pakistaniečiai (Video)

Valstybinių švenčių progomis daugelyje pasaulio šalių rengiami kariniai paradai. Kažkada paradai buvo skirti tik karinės galios demonstravimui, tačiau dabar daugelyje šalių jie prarado šią funkciją ir virto spalvingais šventiniais vaidinimais.

Tiesa, taip yra ne visur – kai kurios valstybės karinius paradus vis dar naudoja kaip pagrindinį būdą įbauginti priešininkus. Rusijos naujienų portalas lenta.ru pamėgino pasižiūrėti, kaip kariniai paradai vyksta įvairiuose pasaulio kampeliuose.

Vieni iš pačių spalvingiausių karinių paradų vyksta Čilėje. Čia paraduose dalyvaujantys kariai vilki uniformas, kurios nė kiek nepasikeitė nuo pat XIX amžiuje vykusios Čilės ginkluotųjų pajėgų modernizacijos. Šios uniformos sukurtos pagal Prūsijos kariuomenės pavyzdį, mat užpraeitame amžiuje Čilės karius mokė iš Prūsijos pakviesti kolegos. Nors tuo laikotarpiu daugelio šalių kariuomenės mėgino lygiuotis į pavyzdinę Prūsijos armiją, tačiau dabar jau beveik niekas nebenaudoja tokių antikvarinių uniformų. Į akis labiausiai krenta Čilės karių šalmai su smaigais, kurie per paradus papuošiami pliumažu.

Dar vienas atributas, kurį iš Prūsijos kariuomenės paveldėjo Čilės ir daugelio kitų šalių kariškiai, yra vadinamasis žąsies žingsnis: parado dalyviai energingai kilnoja ištiestas kojas ir į žemę remiasi ištiesta pėda. Kojų pakėlimo aukštis ir žingsnio greitis gali būti įvairus. Kai kada kariams tenka kelti kojas iki pat juosmens. Būtent tokį iš vokiečių pasiskolintą žygiavimo būdą 1938 metais pademonstravo italai, kai šalyje su vizitu lankėsi Adolfas Hitleris.

Nors vienas iš pagrindinių parado tikslų yra parodyti šalies karinę galią, tačiau daugeliu atvejų paradai labiau primena karnavalinius pasirodymus. Būtent taip paradai, kuriuose marširuoja gvardiečiai ryškiai raudonomis uniformomis ir dūdmaišiais grojantys muzikantai su škotiškais sijonais, traktuojami Didžiojoje Britanijoje.

Tikrus pramoginius reginius nuolat rengia ir Norvegijos kariškiai. Nuo 1996 metų jų pasirodymai vyksta uždarose patalpose, o tai dar labiau priartina juos prie koncerto formato. Bendrą pramoginio renginio atmosferą sustiprina ir tokie parado elementai, kurie labiau asocijuojasi ne su kariniais mokymais, o su cirko akrobatų vikrumo demonstravimu. Beje, tokio tipo pasirodymai rengiami ne vien Norvegijoje.

Kai kada oficialūs paradai gali atrodyti net šiek tiek komiški. Pavyzdžiui, nežinantiems vietinių tradicijų toks gali pasirodyti Ispanijos legiono – elitinio pėstininkų dalinio – žygiavimas. Parado metu kariai turi žengti 180 trumpų žingsnelių per minutę. Kadangi ispanai nenaudoja žąsies žingsnio, atrodo, kad legionieriai ne žygiuoja, o dalyvauja greitojo ėjimo varžybose. Ir jau visiškai neįprastas reginys – tai ožio pasirodymas per paradą. Beje, žiūrovai labiausiai ir laukia šio momento – gyvasis legiono talismanas yra visų numylėtinis. Anksčiau talismanais yra buvusios beždžionės, avinai, papūgos ir netgi lokiai.

Nepalyginamai iškilmingesni ir rimtesni yra Kinijos kariuomenės paradai. Kinijos kariuomenė – pati skaitlingiausia pasaulyje – joje tarnauja per 2 milijonus karių. Kinijos Liaudies Respublikos įkūrimo 60-mečiui skirtame parade, vykusiame 2009 metų spalio 1-ąją, dalyvavo 10 tūkstančių kariškių. Palyginimui, pačiame skaitlingiausiame Europoje vykstančiame kasmetiniame kariniame parade, organizuojamame Prancūzijoje per Bastilijos šturmo dieną, paprastai dalyvauja apie 7 tūkstančiai žmonių. O per Didžiosios Britanijos karalienės Elizabeth II karūnavimo 60-mečio paradą, vykusį 2012 metų gegužės 19-ąją, pro Vindzoro pilį pražygiavo „vos“ pustrečio tūkstančio karių.

Dar karingiau nusiteikę būna Šiaurės Korėjos paradų dalyviai. Nuolat konfliktuodamas su Pietų Korėja ir JAV, Pchenjanas iš visų jėgų stengiasi įrodyti, kad karo atveju jo armijos nesustabdys niekas ir ji visus priešus sutrins į miltus. Greičiausiai šio įspūdžio sustiprinimui Šiaurės Korėjos kariai orą kapoja utriruotais žąsies žingsniais, po kiekvieno iš jų šoktelėdami į viršų. Beje, nepaisant to, kad Šiaurės Korėjos kariuomenė du kartus mažesnė už Kinijos, 2010-aisiais Pchenjanas surengė paradą, kuriame dalyvavo 20 tūkstančių karių.

Su utriruotu žygiavimu išsiskiriančiais Šiaurės Korėjos kariais konkuruoti galėtų Indijos ir Pakistano kariškiai, patruliuojantys vieninteliame tarp šių šalių esančiame pasienio kontrolės poste Vagaho kaime. Kiekvieną vakarą kontrolės poste vyksta vartų uždarymo ir vėliavų nuleidimo ceremonija, kurią stebi šimtai abiejų šalių gyventojų ir turistų. Gali pasirodyti, kad šios ceremonijos dalyviai yra pasirengę suplėšyti į gabalus vieni kitus. Jie žygiuoja taip, tarsi degtų mirtinu įniršiu, nors, jokios neapykantos abiejų šalių pasieniečiai vieni kitiems šiomis dienomis greičiausiai nejaučia. Jie tik kasdien atkartoja seną ritualą ir stengiasi pasirodyti kuo efektingiau. Manoma, kad ši tradicija atsirado dėl to, kad abiejų šalių pasieniečiai mėgino įrodyti, jog jie marširuoja geriau ir gražiau. Ceremonija baigiama rankų paspaudimu.

Ne visos šalys gali sau leisti grandiozinius paradus. Pavyzdžiui skurstanti Kenija 25 metus nerado lėšų sunkiosios karinės technikos parengimui paradams. Pirmą kartą po ilgos pertraukos Kenijai tai pavyko padaryti 2010-aisiais, kai šalis šventė naujos konstitucijos priėmimą.

Tuo metu nedidelis Kataras, pagal BVP dydį vienam gyventojui užimantis pirmąją vietą pasaulyje, gali demonstruoti naujausią karinę techniką. Kasmetiniame parade, vykstančiame Nepriklausomybės dieną, gruodžio 18-ąją, dalyvauja karo lėktuvai, sraigtasparniai ir kateriai.

Paradų maniera atspindi valstybių ambicijas pasaulio arenoje. Ir jeigu negalima pasigirti pergalėmis kovos lauke, lieka tik kuo įspūdingiau pasipuošti ir aukščiau kilnoti kojas.

   

Facebook komentarai