Numušite į jūsų valdas įsibrovusią skraidyklę – teks plačiai praverti piniginę

Jeigu virš jūsų kiemo ratus suks bepilotis orlaivis ir neapsikentęs nuspręsite jį numušti, greičiausiai teks atlyginti žalą orlaivio savininkui, kuri gali siekti ir tūkstančius ar dešimtis tūkstančių eurų. Tačiau nubausti bepiločių orlaivių naudotojų už skraidinimą privačioje erdvėje, jei jie nepadaro turtinės ar kitos žalos, galimybių nėra – dar nepriimti įstatymai, kurie reglamentuotų bepiločių orlaivių naudojimą.

Apie bepiločių skraidyklių problematiką imta kabėti po straipsnio apie apvogtą Rokiškio rajono ūkininką Gintarą Zolubą, kuris įtarė, kad vagys prieš iššvarindami jo sandėlį apsižvalgė bepilote skraidykle.

Tuomet pasigirdo raginimų, kad privačiose valdose atsidūrusias skraidykles derėtų paprasčiausiai numušti.

Kainuoja tūkstančius

Reaguodamas į tokius komentarus pirmojo Lietuvoje registruoto drono savininkas Šarūnas Jasiukevičius atkreipė dėmesį, kad bepiločio orlaivio sunaikinimas prilygsta bet kokio kito turto suniokojimui.

„Bepilotis orlaivis, pilotuojamas orlaivis, automobilis ar bet kokia kita transporto priemonė yra turtas. Jo naikinti negalima. Tai draudžia įstatymai. Dar daugiau, įstatymai už „savo teisingumo“ įvedinėjimą numato baudžiamąją atsakomybę“, – rašė Š.Jasiukevičius ir priminė, kad už turto sugadinimą gali grėsti ne tik atministracinės nuobaudos, bet ir laisvės atėmimas. Anot jo, komerciniai dronai gali kainuoti ir 20 tūkst. eurų, o didžioji dalis jų turi filmavimo ir vaizdo tiesioginio perdavimo įrangą, tad nustatyti skraidyklės gadintoją būtų vieni niekai.

Komentuodamas ūkininko pareiškimus dėl vagystės Š.Jasiukevičius abejojo, ar bepilotė skraidyklė iš tiesų buvo panaudota vagystei: „Net ir pats pigiausias dronas, su kuriuo būtų galima atlikti tokią žvalgybą, kainuoja 1000–1500 eurų. Jį valdyti reikia mokėti, reikia treniruočių ir pasirengimo. Todėl labai daug abejonių kelia mintis, kad visa tai būtų daroma su tikslu pavogti kažkieno kastuvus ir šakes“, – rašė jis.

Jam įtarimų sukėlė ir ūkininko pasakojimas, kad bepilotis orlaivis skrido kelių metrų atstumu nuo pastatų – tokius manevrus esą galėtų atlikti tik profesionalūs skraidyklių pilotai.

Įstatymo nėra

Lietuvos bepiločių orlaivių naudotojų asociacijos prezidentas Antanas Gedvilas taip pat sakė turintis įtarimų, ar vagys galėjo droną naudoti žvalgybai – esą ir taip viskas ūkininko kieme galėjo būti matoma praėjus pro vartus ir tam nereikėjo bepiločio orlaivio.

„Klausimas – koks turėtų būti turtas, kad reikėtų vagystėms naudoti droną? Aš manau, kad tokios galimybės yra, bet tam reikia profesionalo“, – kalbėjo jis.

Lietuvoje bepiločių orlaivių veikla nėra reglamentuota įstatymiškai – Civilinės aviacijos administracijos priimtos bepiločių orlaivių taisyklės leidžia skraidyti 50 m atstumu nuo privačių pastatų ar kitų objektų (yra vietų, kur jiems skraidyti draudžiama), tačiau tai tėra tik nuostatos, už kurias nėra taikoma administracinė ar baudžiamoji atsakomybė.

Tad jei virš jūsų teritorijos skraidys bepilotis orlaivis, kuris nepadarys jokios turtinės žalos ar jums fiziškai nepakenks, vargu ar būtų galima nubausti jo savininką. Anot A.Gedvilo, tikėtina, kad už tokį pažeidimą galėtų grėsti nebent įspėjimas.

Nesusipratimų bus daugiau

Įstatymą, kuris turėtų reglamentuoti bepiločių orlaivių naudojimą, dabar svarsto Europos Sąjunga, tačiau kol kas neaišku, kada jis bus priimtas.

Lietuvoje, A.Gedvilo skaičiavimu, kasdien įsigyjama maždaug po dešimt dronų, tačiau kiek jų yra, pasakyti sunku – bepiločiai orlaiviai neretai sudūžta, o pigesnių ir paprastesnių skraidyklių gali būti gerokai daugiau. Paprastų dronų, jei jie nesveria daugiau nei 25 kilogramus, registruoti nebūtina ir juos gali naudoti kas nori.

A.Gedvilo nuomone, ateityje nesusipratimų dėl bepiločių orlaivių naudojimo mūsų šalyje tik daugės.

„Bepiločių orlaivių naudojimas sudarys problemų, reikia tam pasiruošti – niekur nesidėsime, – pasakojo A.Gedvilas. – Kad nepatenkintų daug, aš suprantu, nes tai yra naujovė, yra daug labai įtarimų – visi bijo privatumo pažeidimo ir tai natūralu. Reikia daryti švietėjišką darbą, kad būtų mažiau nežinomybės.“

Lietuvos kriminalinės policijos biuro Administravimo valdybos viešųjų ryšių vyriausioji specialistė Jelena Zuj sakė, kad pamačius droną savo valdose reikėtų pranešti policijai, o kiekvienas atvejis dėl privatumo pažeidimų būtų nagrinėjamas atskirai.

Informacijos, kiek Lietuvoje iki šiol buvo nusiskundimų dėl bepiločių skraidyklių, ji sakė neturinti.

   

Facebook komentarai