Nuo 2 žodžių iki 0: lakoniškiausios mokslinės publikacijos

Kartais mokslininkai glumina pasaulį ne tik paprastam mirtingajam sunkiai suvokiama tarptautinių žodžių iškalba, bet ir… neregėtu lakoniškumu. Prieš porą mėnesių, žurnalo „Evolutionary Antropology“ 2013 m. lapkričio/gruodžio mėn. numeryje buvo publikuotas vienas trumpiausių istorijoje mokslinių straipsnių – iš 2 žodžių. Bet, kaip netrukus bus galima įsitikinti, tai – toli gražu ne riba. 1974 m. prestižiniame žurnale „Journal of Applied Behavioral Analysis“ publikuotame straipsnyje žodžių buvo lygiai apskritas nulis.

Aukščiau minėto 2 žodžių straipsnio autorius – pripažintas biologas-antropologas Janas Tatersolas (Ian Tattersall), dirbantis Amerikos Gamtos istorijos muziejaus kuratoriumi. Jis nusprendė nedaugžodžiauti. Jo straipsnyje buvo tik du žodžiai: „Pakaks pagaliau“.

Tokiu lakonišku pareiškimu J. Tatersolas padėjo tašką visus metus besitęsiančiam ginčui su kolega, Bostono universiteto antropologu Matu Kartmilu (Matt Cartmill). Ginčas prasidėjo pastarojo darbu „Primate origins, human origins, and the end of higher taxa“ („Primatų kilmė, žmogaus kilmė ir tobuliausių rūšių taksonomijos pabaiga“). Į šį darbą J. Tatersolas atsakė straipsniu „Higher taxa: An alternate perspective“ („Tobuliausių rūšių taksonomija: alternatyvus požiūris“).

Atsakydamas į jį, M. Kartmilas publikavo straipsnį „The end of higher taxa: a reply to Tattersall“ („Tobuliausių rūšių taksonomijos pabaiga: atsakymas J. Tatersolui“). Į ką šis atsakė lakoniškuoju „Pakaks pagaliau“. Tai – ne pirma šių tyrėjų dvikova mokslo pasaulyje. Tokie susirėmimai prasidėjo dar XX a. devintame dešimtmetyje. Nors asmeniniame gyvenime J. Tatersolas ir M. Kartmilas yra puikūs bičiuliai, profesiniais rūšių sistematikos klausimais bendro sutarimo jie niekaip neranda.

Tačiau J. Tatersolo straipsnis – ne vienintelis kraštutinai lakoniškas pareiškimas mokslo periodikoje.

Trumpiausia anotacija

2011 m. elementariųjų dalelių fizikai buvo priblokšti, sužinoję, kad neutrinai galbūt gali judėti greičiu, didesniu už šviesos greitį. Vėliau paaiškėjo, kad tyrimų rezultatai buvo klaidingi.

Bet kol klaida nebuvo pastebėta, fizikai desperatiškai mėgino kaip nors paaiškinti stulbinamą rezultatą. Indijos technologijų instituto Viliso laboratorijos (Bristolis, Jungtinė Karalystė) tyrėjų grupė iškėlė klausimą: „Ar galima galimą virššviesinį neutrinų greitį paaiškinti kvantinių matavimų stoka?“ Straipsnio anotacijoje į šį klausimą buvo atsakyta trumpai ir aiškiai – „Turbūt ne“.

Trumpiausias mokslinis darbas

1974 m. klinikinį psichologą Denisą Aperį (Dennis Upper) ištiko kūrybinė krizė. Rašymo priemonių ir popieriaus jis turėjo, o štai reikiamų žodžių ir minčių rasti mokslininkas niekaip nesugebėjo.

Išspręsti problemą jis pabandė atlikdamas mokslinį eksperimentą. Bet, kaip dažnai būna mokslo pasaulyje, eksperimentas laukiamų rezultatų, švelniai tariant, neatnešė. Nepaisant to, D. Aperio darbas „Bergždžia kūrybinės krizės savigyda“ buvo publikuotas prestižiniame žurnale „Journal of Applied Behavioral Analysis“.

Jis atrodė taip:

Journal of Applied Behavioral Analysis Nr. 3 (1974 m., ruduo)
„BERGŽDŽIA KŪRYBINĖS KRIZĖS SAVIGYDA“– ----

– ----Denisas Aperis

Nepaisant akį rėžiančio trumpumo, D. Aperio recenzentas darbą pavadino nuostabiu:

„Nuodugniai ištyriau rankraštį citrinų sultimis ir rentgeno spinduliais, bet nepastebėjau nė vieno trūkumo – nei formos, nei stiliaus prasme. Siūlau publikuoti straipsnį be redagavimo. Ko gero, tai – trumpiausias rankraštis iš visų, kokius man yra tekę matyti. Tačiau jame yra pakankamai detalių, leidžiančių kitiems mokslininkams pakartoti dr. D. Aperio nesėkmę. Lyginant su kitais gautais rankraščiais, kuriuose apstu sudėtingų detalių, studijuoti šį darbą buvo vienas malonumas. Savaime suprantama, šiam darbui vietos mūsų žurnale tikrai rasime – bent jau švaraus lapo paraštėse.“ Trumpiausias straipsnis
©ria.ru (function(d, s, id) { var js, fjs = d.getElementsByTagName(s)[0]; if (d.getElementById(id)) return; js = d.createElement(s); js.id = id; js.src = "//connect.facebook.net/lt_LT/all.js#xfbml=1"; fjs.parentNode.insertBefore(js, fjs); }(document, 'script', 'facebook-jssdk')); div.wh-buttons { overflow:hidden; margin:0px 0px 0px 0px; } div.wh-button { overflow:hidden; margin:0px 5px 0px 0px; float:left; border-radius:5px; padding:6px 8px 5px 8px; } div.wh-button div.whb-name { margin:1px 5px 0px 0px; float:left; } div.whb-text a, div.whb-text { font-size:13px; font-weight:bold; color: #00839A; } div.whb-text-2 a, div.whb-text-2 { font-size:13px; font-weight:normal; color:#3D3D3C; } div.wh-button a, div.wh-button { } div.wh-button div#reitingas { font-size:13px; font-weight:normal; color:#3D3D3C; } div.wh-button div.whb-nr { margin:1px 0px 0px 0px; float:left; } div.whb-nr { font-weight:normal; color:#3D3D3C; } div.wh-button img { margin-right:5px; float:left; } #balsavimas-t img { margin-top: -4px; } #balsavimas-n img { margin-top: 0px; } div.whb-bg-g { /*background-color:#f2faf3; border:1px solid #00de00;*/ width: 200px; margin: 0 0px 20px 0; } div.whb-bg-r { /*background-color:#ffefed; border:1px solid #e0301c;*/ width: 200px; margin: 0 0 20px 0; } div.whb-bg-s { /*background-color:#ffefed; border:1px solid #e0301c;*/ width: 190px; margin: 0 0 20px 0; } Verta skaityti! Verta skaityti! (9) Neverta skaityti! Neverta skaityti! (0) Reitingas (1) getBalsai(url='http://www.technologijos.lt/n/mokslas/idomusis_mokslas/S-38198', id='107498') window.___gcfg = {lang: 'lt'}; (function() { var po = document.createElement('script'); po.type = 'text/javascript'; po.async = true; po.src = 'https://apis.google.com/js/plusone.js'; var s = document.getElementsByTagName('script')[0]; s.parentNode.insertBefore(po, s); })(); Parengta pagal:

  • The Shortest Science Paper Ever Published Had No Words, and Was Utterly Brilliant

   

Facebook komentarai