Nuo Gotlando iki Šventosios: istoriniais lietuvių partizanų keliais per Baltijos jūrą (Video)

Po karo nepriklausomybę praradusiai Lietuvai Švedija buvo arčiausia laisva demokratinė šalis, tapusi savotiška lietuvių rezistencijos baze užsienyje. Pirmąjį ir paskutinį partizanų desantą, atsiųstą iš Švedijos 1949 metais, žymėjo nesėkmė, tik vienam iš partizanų Kazimierui Pypliui - Mažyčiui pavyko pasprukti ir susisiekti su Lietuvos pasipriešinimo tarybinei okupacijai dalyviais.

Tokių desantų tikslas buvo užmegzti kuo glaudesnius ryšius su Vakarais bei tęsti pasipriešinimo judėjimą okupuotose Baltijos šalyse. Savo ruožtu Vakarų valstybėms reikėjo žinoti, kas vyksta okupuotose Tarybų Sąjungos šalyse bei gauti kuo daugiau informacijos apie tikrąją padėtį totalitarinėje valstybėje, kurią po antrojo pasaulinio karo nuo Vakarų ėmė skirti geležinė uždanga.

Nors tokių jūros desantų pokario metais surengta daugiau, ne tik iš Švedijos, jų reikšmė rezistencijos judėjimui buvo daugiau simbolinė. Visgi šie istoriniai partizanų žygiai per Baltijos jūrą primena, kad nepriklausomybė mažoms valstybėms kainuoja brangiai. Tai pamoka dabarties visuomenei ir jaunimui.

Vaizdo siužetas

var c = "Dokumentika"; var _delfiVideoX = 530;var _delfiVideoY = 314;var _delfiVideoSalt = "2o82ktoX";_createDelfiVideo();

 

   

Facebook komentarai