Nuo A iki Zn: kokius papildus gerti verta?

Vitaminai, mineralai, žuvų taukai… papildų, kuriuos galima įsigyti, sąrašas vis ilgėja. Kai kuriuos iš jų vartoti verta, kitų – ne. Atrinkome jums įrodymus

1911 metais lenkų chemikas Kazimieras Funkas padarė vieną iš pačių įtakingiausių visų laikų biomedicinos atradimų. Jis išsiaiškino, kad liga beriberi susirgdavo tie, kurių dietą sudarė balti ryžiai, bet valgiusieji daugiausiai rudus ryžius, šia liga nesirgo. Iš ryžių lukšto jis išskyrė cheminę medžiagą ir parodė, kad ji gali apsaugoti nuo beriberi ir pavadino ją „vitamine“.

Dabar šią medžiagą vadiname vitaminu B1. Tai viena iš daugelio maistinių medžiagų, kurių žmogaus kūnas pakankamai pasigamini negali ir kurias turime gauti iš maisto. Kazimiero proveržis paskatino kitus panašius atradimus, tarp kurių ir medžiagos apsaugančios nuo skorbuto ir rachito. 1920 metais britų chemikas Jack Cecil Drummond pasiūlė atsisakyti pavadinime „vitamine“ raidės „e“ ir naudoti jį kaip bendrą visų tokių junginių pavadinimą – „vitamin“ (vitaminas).

Dėl ankstyvos deficito nustatymo, prevencijos ir gydymo sėkmės, natūraliai kilo idėja, kad maisto priedai neša naudą visiems. Dabar mokslui žinoma apie tuzinų svarbiausių vitaminų, bei 20 mineralų, kurių nedideli kiekiai būtini. JAV jodas imtas dėti į valgomąją druską gūžio profilaktikai 1924 metais, vitaminas D į pieną rachito profilaktikai – 1933 metais ir keletas vitaminų ir mineralų į miltus – 1941-aisiais.

Drauge su visuomenės supratimu apie vitaminus, augo ir noras tai kontroliuoti asmeniškai. Vieno vitamino papildai JAV pasirodė ketvirtajame XX amžiaus dešimtmetyje, o multivitaminai pradėti pardavinėti dešimtmečiu vėliau.

turinys

Turinys

  1. Vitaminas A
  2. B vitaminai*
  3. Vitaminas C
  4. Chromas
  5. Vitaminas E
  6. Kalcis
  7. DHEA
  8. Vitaminas D
  9. Žuvų taukai
  10. Gliukozaminas
  11. Vitaminas K
  12. Folio rūgštis
  13. Geležis
  14. MSM
  15. Magnis
  16. 5-HTP
  17. Kofermentas Q10
  18. Selenas
  19. Kalis
  20. Multivitaminai
  21. Cinkas

ol.turinys{line-height:150%;font-size:110%;text-align: justify;column-count:2;column-gap:1em;column-rule: 0px solid #c4c8cc;-moz-column-count: 2;-moz-column-gap:1em; -moz-column-rule: 0px solid#c4c8cc;-webkit-column-count: 2;-webkit-column-gap: 1em;-webkit-column-rule: 0px solid #c4c8cc}ol.turinys li:hover{border:0.5em solid rgba(255,235,205,1);-webkit-transition: border-color 0.3s ease-in;-moz-transition: border-color 0.3s ease-in;-o-transition:border-color 0.3s ease-in;-ms-transition:border-color 0.3s ease-in;transition: border-color 0.3s ease-in;padding:0.1em 0.2em 0.2em 0.2em;margin-right:2em}ol.turinys li{border:0.5em solid rgba(18,63,80,0.0); padding:0.1em 0.2em 0.2em 0.2em;margin-right:2em }a:visited{color:#8b0018}.container{float:right;background-color:;border-bottom:4px solid silver;width:93%;margin-bottom:2em;background-color:#e9d1af;;padding:2% 2% 3% 5%; background:-webkit-linear-gradient(bottom, rgba(255,235,205,0), rgba(255,235,205,1));background: -o-linear-gradient(bottom, rgba(255,235,205,0), rgba(255,235,205,1));background: -moz-linear-gradient(bottom, rgba(255,235,205,0), rgba(255,235,205,1)); /* For Firefox 3.6 to 15 */ background: linear-gradient(to bottom, rgba(255,235,205,0), rgba(255,235,205,1)); /* Standard syntax (must be last) */}

Nors sveikatos ekspertai pabrėžia, kad dauguma mūsų turėtume gauti visus reikalingus vitaminus ir mineralus iš subalansuotos dietos, pramonė suklestėjo. Papildų sąraše dabar šimtai pavadinimų. Vertinama, kad maždaug pusė JAV gyventojų kasdien vartoja kokius nors papildus, o beveik trečdalis žmonių daro tai JK. Visos tos tabletės ir milteliai ne tokia smulkmė: šios srities vertė JAV yra maždaug 30 mlrd dolerių, ir apie 675 mln svarų JK.

Bet pastaruoju metu kilo abejonių, ar šie papildai išties veikia ir ar jie visada yra saugūs – ypač, kai juose yra vitaminų, kurie gali pamažu pasiekti pavojingą lygį, kaupdamiesi kūno riebaluose. Žemiau apžvelgiame naujausius duomenis už ir prieš 20 populiariausių.

Informacija šioje dalyje apibendrina publikuotus tyrimus bei rekomendacijas ir neskirta naudoti individualiems medicininiams patarimams.

Vitaminas A

XV amžiuje prieš mūsų erą senovės egiptiečiai pastebėjo, kad kepenų valgymas gydo nuo vištakumo. Tačiau tik XX amžiaus pradžioje buvo atrasta kad tai vyko dėl vitamino A.

„Vitaminas A“ yra bendras pavadinimas kelių komponentų, tarp kurių yra retinolis ir retino rūgštis, kuriuos gauname su maistu. Jis gyvybiškai svarbus augimui, regėjimui ir vystymuisi. Pieno produktai ir žuvų riebalai yra puikūs jo šaltiniai. Provitamino formos, tokios, kaip oranžinis pigmentas beta karotenas, kūne paverčiamas vitaminu A. Vos pusės morkos pakanka, kad patenkintumėte 0,6 – 0,7 miligramų paros poreikį.

Tačiau kai kuriuose papilduose jo būna didesnės dozės, ir perteklius kaupiasi riebaluose, kur gali pasiekti kenksmingą lygį. Kasdien vartojamas po daugiau nei 1,5 miligramo, gali kliudyti teigiamai veikti vitaminui D ir silpninti kaulus.

Vitamino A deficitas yra pagrindinė priežastis nuolat blogai maitinamų vaikų išvengiamo aklumo priežastis. Tačiau gerai besimaitinančiuose Vakaruose, tyrėjai devintame dešimtmetyje domėjosi kokią naudą duoda šiek tiek gausesnis jo vartojimas. Epidemiologas Richardas Dollas pastebėjo, kad vėžio rizika atrodė mažesnė, kai retinolio lygis kraujyje didesnis.

Bet nuo tada keletas gerai parengtų tyrimų ir nesena metaanalizė neparodė jokios gausesnio naudojimo naudos. Tiesą sakant, šie tyrimai rodo, kad papildai gali padidinti vėžio ir mirties riziką.

Alison George

VERDIKTAS:

Venkite vitamino A papildų, nebent jeigu jums diagnozuotas deficitas.

   

Facebook komentarai