Padaras, kurio bijo visi: po kelerių metų jų bus pilni Lietuvos miškai

Juodkrantės miestelyje, Kuršių nerijoje, pastebėtas Šiaurės Amerikos meškėnas ant kojų sukėlė aplinkosaugininkus. Jų teigimu, šis žvėrelis gali pridaryti didelių bėdų nacionalinio parko gyvūnijai, nes šioje vietovėje peri daug retų paukščių.

Gamtininkų nuomone, po penkerių metų Šiaurės Amerikos meškėnai taps įprastais Lietuvos miškų gyventojais.

Sumažėjo vištų

Šiaurės Amerikos meškėnas pastebėtas Juodkrantėje, Gintaro įlankoje. Jis – drąsus, šmirinėja po gyventojų sodybų teritorijas.

Gyventojai iš pradžių manė, jog tai – usūrinis šuo. Tačiau žmonės gyvūną nufotografavo, nuotrauką nusiuntė Neringos savivaldybės ekologui ir gavo atsakymą, kad gyvūnas yra Šiaurės Amerikos meškėnas.

„120 procentų, kad jis čia šiaip sau neatsirado. Jį atvežė žmonės ir specialiai, o gal netyčia paliko Kuršių nerijoje. Matyti, kad šis gyvūnas buvo auginamas kaip naminis, nes kitaip prie žmonių jis nesiartintų“, - teigė Neringos savivaldybės ekologas Viktoras Kolokšanskis.

Jis neslėpė nerimo, kad meškėnas gali pridaryti didelių eibių. „Jau dabar neringiškiai skundžiasi, kad mažėja jų auginamų vištų gretos. Meškėnai gaudo ir ant žemės, ir medžiuose perinčius paukščius, todėl jie labai gali pakenkti Kuršių nerijos biologinei įvairovei. Gerai, jei tas meškėnas vienas, tai bent jau nesidaugins, gal pavyks jį pagauti. Bet jau gauname pranešimų, kad pastebėti du tokie gyvūnai. Vadinasi, yra tikimybė, jog jie gali pradėti daugintis, o natūralioje gamtoje jie priešų neturi, todėl populiacija nebus natūraliai reguliuojama“, - dėstė ekologas.

Į spąstus lenda katinai

Medžiotojai jau dabar bando pagauti nekviestą nacionalinio parko svečią. Gintaro įlankoje jie pastatė specialius spąstus, juose padėjo masalo. Tikimasi, kad meškėnas į spąstus įlįs paėsti, tada jų skląstis užsivers ir gyvūną pavyks sučiupti bei išgabenti į jam gyventi tinkamesnę vietą.

„Tačiau bėda ta, kad to masalo į spąstus greičiau skuba vietiniai katinai, o ne meškėnas. Katinas paėda, patupi uždarytas, o tada jį reikia paleisti. Taip kol kas ir kovojame su vėjo malūnais. Aišku, dar viena išeitis meškėną būtų tiesiog nušauti. Tačiau tai – beveik neįmanoma, nes jo su varovais neišvarysi, jis įsikuria medžiuose. Ir žiemą jis tikrai nesušals, nes turi tokį kailį, kad net perkaisti gali“, - liūdnai juokavo V. Kolokšanskis.

Ekologas pabrėžė, jog reikia imtis visų priemonių, kad meškėno Kuršių nerijoje neliktų.

„Jei jis būtų žemyninės Lietuvos dalies miškuose, gal ir nieko blogo. Tačiau mes esame saugomame pusiasalyje, kur beveik kiekviena paukščių rūšis yra saugotina. O sparnuočiai, jų kiaušiniai ir yra pagrindinis meškėnų grobis“, - teigė ekologas.

Atpėdino iš Rusijos?

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos Gamtos skyriaus vedėjas Adomas Lukas negalėjo patikėti Neringos savivaldybės ekologo versija, jog Šiaurės Amerikos meškėną į Neringos savivaldybę atvežė ir paliko žmonės.

„Manau, kad veikiau jis pats atėjo iš Rusijos. Kažkaip sunkiai suvokiama, kodėl žmonės turėtų jį atvežti čia ir mums palikti“, - samprotavo A. Lukas.

Jis patvirtino, kad Šiaurės Amerikos meškėnas tikrai kelia grėsmę Kuršių nerijos biologinei sistemai, tačiau esą gaudyti gyvūnus yra ne direkcijos kompetencija.

„Ketiname susisiekti su Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentu. Jų reikalas yra iš apgyvendintų teritorijų pašalinti neįprastus gyvūnus. Faktas tas, kad meškėno nereikia nudaigoti, bet reikia jį išvežti ten, kur jam pačiam būtų geriau ir jis nekeltų grėsmės“, - teigė A. Lukas.

Pasikeičia charakteris

Klaipėdos zoologijos sodo direktorius Edvardas Legeckas paneigė A. Luko versiją, jog Šiaurės Amerikos meškėnas Neringos savivaldybės teritorijoje atsirado savarankiškai.

„Tikrai jis neatėjo iš Rusijos. Ir iš mūsų zoologijos sodo nepabėgo, Kuršių marių neperplaukė“, - juokavo E. Legeckas.

Jis pabrėžė, jog Šiaurės Amerikos meškėnas, kuris dabar kelia nerimą neringiškiams, yra paliktas turistų.

„Gal jį kažkas atsivežė kaip naminį gyvūną, šis atsidarė narvo dureles ir pabėgo. Aišku, gal kas nors ir specialiai paleido. Šiaurės Amerikos meškėnų galima sutikti ir kituose Lietuvos miškuose. Tačiau visi jie (gyvena, - red. past.) išskirtinai kurortinėse teritorijose, kur vasarą būna daug žmonių“, - dėstė E. Legeckas.

Anot jo, lietuviai Šiaurės Amerikos meškėnus vis dažniau augina kaip naminį gyvūną, nes jis iš pažiūros yra mielas, gražus. Neseniai net buvo atliktas tyrimas, kai internete buvo aptiktas skelbimas apie pardavinėjamus meškėnų jauniklius.

Nors Lietuvoje šių gyvūnų legaliai įsigyti negalima, jų lengvai galima parsivežti iš Lenkijos, Čekijos, Vokietijos, kur juos auginti, veisti ir pardavinėti nėra draudžiama.

„Tačiau bėda ta, kad Šiaurės Amerikos meškėno charakteris maždaug po poros metų pasikeičia. Iš pradžių, jis yra mielas gyvūnas, o paskui tampa kaprizingas, piktas, stato šeimininkus ant blakstienų. Tada žmonėms natūraliai ir kyla noras augintiniais atsikratyti, o tai dažniausiai daroma necivilizuotai. Juk galėtų juos nuvežti į gyvūnų prieglaudą, bet ne – geriau paleidžia miške. O dar geriau – Kuršių nerijoje, iš kurios meškėnas tikrai negrįš namo, nes skiria marios“, - kalbėjo Klaipėdos zoologijos sodo vadovas.

Užplūs iš Lenkijos

Jis prognozavo, kad po 5-10 metų Šiaurės Amerikos meškėnai Lietuvos miškuose bus įprasti gyvūnai. „Jiems mūsų klimato sąlygos puikiai tinka, jie yra gerai prisitaikę gyventi gamtoje, nes yra toks savotiškas usūrinio šuns, kiaunės ir šeško hibridas – gali medžioti ir ant žemės, ir medžiuose, kišti letenas į paukščių lizdus uoksuose. Meškėnai per metus atsiveda vieną vadą – iki šešių jauniklių. Regis, dauginimasis nėra spartus, tačiau jų populiacija nereguliuojama. Pavyzdžiui, lapės taip pat atsiveda tik vieną kartą per metus ir po kelis jauniklius, tačiau medžiotojai kasmet jų tam tikrą skaičių nušauna, todėl gyvūnai sparčiai ir nesidaugina. O meškėnai tokios grėsmės neturi“, - aiškino E. Legeckas.

Jo teigimu, Čekijos, Lenkijos miškuose jau yra gausu meškėnų, kurie iš naminių per kelias kartas virto laukiniais.

„Šie gyvūnai turi kojeles ir vaikšto, todėl iš Lenkijos jie ateis ir į Lietuvos miškus“, - prognozavo pašnekovas.

   

Facebook komentarai