Padarytas bene didžiausias pastarųjų metų proveržis medicinos srityje: išspręsta kraujo donorų problema (Foto)

Lietuvoje ir kitose šalyse per metus reikia tūkstančių litrų kraujo, idant būtų išgelbėtos žmonių gyvybės, atstatytas prarastas didelis kiekis kraujo po sunkių chirurginių operacijų, patirtų traumų, avarijų, žarnyno kraujavimo ar komplikuoto gimdymo. Kraujo perpylimas skiriamas ir kraujo ligomis ar vėžiu sergantiems pacientams. Maži kraujo rezervai ir kraujo donorų trūkumas - iš esmės viso pasaulio problema, tačiau naujo atradimo dėka, panašu, nebeilgam.

Kraujo stygius – sena ir bene labiausiai ištisas gydytojų kartas kamavusi problema. Ilgus pastaruosius dešimtmečius buvo ieškoma galimų šios problemos sprendimo būdų. Ir pagaliau, Bristolio universiteto ir Anglijos Nacionalinės sveikatos tarnybos tyrėjų komanda padarė proveržį.

Mokslininkų komanda sukūrė pirmą pasaulyje iš esmės nemirtingų eritroidinių ląstelių liniją, galinčią prigaminti neribotą eritrocitų (t.y. diferencijuotos ir specializuotos deguoniui pernešti ląstelės, be visa ko suteikiančios kraujui raudoną spalvą) skaičių. Tyrimo rezultatai publikuoti prestižiniame mokslo žurnale Nature Communications.

Mokslininkams pavyko sureguliuoti pirminių šiame procese naudojamų kamieninių ląstelių augimo ir diferenciacijos mechanizmus taip, kad jos visam laikui lieka viename pirmųjų diferenciacijos stadijų ir dėl to tampa nepaprastai ilgaamžės ir kartu įgyja savybę neapsakomai efektyviai produkuoti raudonuosius kraujo kūnelius.

Tiesa, šioje srityje eksperimentai buvo atliekami ir anksčiau. Beveik tomis pačiomis sąlygomis, iš tokių pačių ląstelių anksčiau dirbtinai pavykdavo išgauti iki 50 000 eritrocitų. Tačiau tai toli gražu iki to kiekio kurio reikia  kraujo perpylimo laukiančiam pacientui.

Ir tik kamienines ląsteles pavertus nemirtingomis šis metodas leido per trumpą laiką prigaminti trilijonus eritrocitų – būtent tokiais skaičiais skaičiuojamas ląstelių kiekis esantis tipiniame donoro paaukotame kraujo krepšelyje.

Atitinkamai šiuo metodu per trumpą laiką galima pagaminti ne keletą lašelių, kaip anksčiau, o litrus kraujo.

Kaip teigė tyrimo bendraautorius profesorius Dave Anstee’as, greičiausiai pirmieji pacientai, kurie gaus naujuoju metodu pagaminto kraujo, bus turintys retesnes kraujo grupes, nes būtent pastarųjų labiausiai trūksta.

Kaip įprasta visoms naujoms technologijoms – šis metodas nepigus. Kol kas jo kaina daug kartų lenkia visus su kraujo donoryste susijusius kaštus. Taigi, kol technologija netaps masine ir drastiškai neatpigs, ketinama ją naudoti tik tada, kai konkrečių kraujo grupių kraujo truks ar visai nebus kraujo bankuose. 

Šiuo metu kaip tik ir yra ieškoma būdų kaip šį metodą dar labiau paspartinti bei svarstomi masinės gamybos projektai.

Beje, Anglijos Nacionalinė sveikatos tarnyba nesvarsto galimybės šiuo metodu visiškai pakeisti kraujo donorystės. Tarnybos atstovų teigimu, naujasis būdas galėtų tapti gretutiniu kraujo gavimo šaltiniu, šalia dabar esančio. 

   

Facebook komentarai