Priemonių kovoti su piratavimu Lietuvoje užtenka, bet situacija ir toliau nesikeičia

Nelegalios programinės įrangos naudojimas Lietuvoje nesikeičia jau penkerius metus ir tebėra „užstrigęs“ ties 54 proc. atžyma. Kodėl taip yra – dėl prisnūdusių antipiratų, teisėsaugos vangumo, o gal nesupratingos visuomenės?

Organizacija „Business Software Alliance“ (BSA) paskelbė pasaulinio tyrimo duomenis, kurie atskleidžia nelegalios programinės įrangos poveikį įvairių valstybių ekonomikai. Ataskaitoje teigiama, jog procentu padidėjęs originalios programinės įrangos naudojimas Lietuvoje sukuria apie 68 mln. Lt pridėtinės vertės.

Jei šalyje išaugtų „piratinių“ programų naudojimas, šalis neuždirbtų tik pusę minėtos sumos – procentu padidėjus nelegalios programinės įrangos naudojimui, Lietuvoje būtų sukurta papildomi 34 mln. Lt.

„Originalios programinės įrangos naudojimas sumažina bendrovių veiklos riziką ir padidina darbo efektyvumą. Šis tyrimas patvirtina, kad tinkamai licencijuotos kompiuterių programos naudingos ne tik bendrovėms, bet ir šalies bendro vidaus produkto augimui. Valdžios institucijos ir verslo atstovai turėtų aktyviai prisidėti prie „piratinės“ programinės įrangos naudojimo mažinimo ir skatinti naudoti tik originalias programas“, – sakė BSA atstovo Lietuvoje „IPnovus LAW“ teisininkė Ernesta Seiliūtė.

Tyrimas atskleidė, kad vienas doleris, investuotas į originalias programas, Lietuvoje duoda 180 Lt pridėtinės vertės, o doleris, investuotas į nelegalią programinę įrangą, sukuria 76 Lt grąžą.

Pasauliniu mastu procentu padidėjęs originalios programinės įrangos naudojimas atneša 73 mlrd. JAV dolerių naudos pasaulio ekonomikai. O padidėjęs „piratinės“ programinės įrangos naudojimas duotų 20 mlrd. JAV dolerių grąžą.

Tyrimo rezultatai atskleidė, kad daugiausiai naudos iš originalių programų naudojimo gauna besivystančių šalių ekonomikos. Kiekvienas doleris, šiose šalyse investuotas į originalias programas, vidutiniškai sukuria papildomai 437 JAV dolerius. Aukštas pajamas gaunančiose šalyse šis rodiklis būtų 117 JAV dolerių, o vidutinių pajamų valstybėse – 140 JAV dolerių.

„Ankstesni tyrimai parodė, kad pridėtinės vertės paslaugos, teikiamos drauge su originalia programine įranga, padeda bendrovėms sumažinti išlaidas ir padidinti produktyvumą. Šis tyrimas žvelgia giliau ir parodo, kokį ekonominį poveikį kompiuterių programos turi šalių BVP. Rezultatuose aiškiai matyti, kad licencijuota programinė įranga turi dvigubai didesnį teigiamą poveikį šalies ekonomikai nei „piratinės“ programos“, – sakė vyresnysis „INSEAD eLab“ tyrimų tarybos narys Eduardo Rodriguez-Montemayor.

Prie tvirtos ir modernios autorių teisių apsaugos įstatymų bazės turėtų prisidėti tiek vyriausybinės institucijos, tiek bendrovės. Šios šalys turėtų perspėti apie „piratinės“ programinės įrangos naudojimo pavojus bei parodyti pavyzdį, kaip originalių programų naudojimas lemia teigiamus verslo rezultatus.

Tyrimo metu buvo naudojami duomenys iš 95 pasaulio valstybių. Visą tyrimo ataskaitą galima parsisiųsti iš BSA svetainės.

Tyrimo pristatyme Lietuvoje dalyvavęs kompiuterių programų gamintojų ir platintojų asociacijos „Verslo programinės įrangos aljansas“ prezidentas Ervinas Leontjevas išsakė jau daugelį metų kartojamą teiginį: mūsų šalyje yra gera teisinė bazė autorių teisių gynimui. Tik kodėl tada piratavimo lygis lieka nepakitęs nuo 2008 metų?

„Įstatymai yra tik pusė kelio, antra pusė yra būtent tų įstatymų įgyvendinimas, – teigia E.Leontjevas. – Negaliu pasakyti, kad reikalai nejuda – jie juda, bet labai mažais žingsneliais. Mes judame į reikiamą pusę. Visiškai nieko nedarant – nešviečiant, nepasirašinėjant sutarčių – niekas ir nevyks. Nes sumos yra pakankamai nedidelės, o gaudyti kiekvieną iš eilės, kai specialistų trūkumas yra labai didelis, dar visokių išvadų rašymas ir visa kita – tai ilgai užtrunka. Todėl pasirenkama arba neliesti, arba palaukti didelės žuvies.“

BSA atstovo Lietuvoje „IPnovus Law“ teisininkė Ernesta Seiliūtė jam antrino, kad šalies teisėsaugos institucijoms skiriamas menkas finansavimas, o ribotus išteklius turintys pareigūnai daugiausia dėmesio skiria prioritetinėms sritims. „Vyriausybė kasmet nustato tam tikrus prioritetus, dėl kurių policijos pareigūnai turi intensyviai stengtis, rodyti rezultatus. Kad ir kaip būtų gaila, per šešerius savo praktikos metus neatsimenu, kad intelektinė nuosavybė būtų prioretizuota. Taigi teisėsaugos institucijos atsižvelgia į savo finansinius išteklius, į žmogiškuosius išteklius, kurie nėra dideli. <...> Jos yra įpareigotos orientuoti savo veiklą į Vyriausybės nustatytus prioritetus“, – pastebėjo E.Seiliūtė.

Svarbu ne tik teisėsaugos pajėgumai, galimybės, bet ir žinios. E.Leontjevas pastebėjo, kad vaisių duoda prieš trejus metus pasirašytas susitarimas su Valstybine mokesčių inspekcija bei Policijos departamentu: keli šimtai šių institucijų darbuotojų dalyvavo mokymuose, kurių metu geriau įsigilino į autorių teisių gynimo problematiką bei gavo sertifikatus.

Patys programinės įrangos gamintojai ir platintojai pagrindiniu savo ginklu įvardija šviečiamąją, mokomąją veiklą ir visuomenės informavimą.

Ar tai padės sumažinti programinės įrangos piratavimą? O gal šią problemą išspręs natūrali technologijų kaita bei nauji verslo modeliai? Didžiosios technologijų bendrovės vis daugiau dėmesio skiria debesų kompiuterijai ir siūlo programinę įrangą nuomotis (t.y. mokėti už tai, kiek laiko ja naudojatės). Mobiliųjų įrenginių savininkams siūlomos programos, nemokamai suteikiančios ribotas galimybes ar rodančios reklamas, o papildomų funkcijų galima nusipirkti.

„Visada yra galimi pažeidimai, turinio bei informacijos pasisavinimas. Mums, kaip vietiniams gamintojams ir platintojams, tai yra dar vienas platinimo būdas, licencijavimo variantas. Svarbiausia, kad ta priemonė, tas produktas būtų tinkamai įdiegtas ir tinkamai naudojamas“, – teigia E.Leontjevas.

   

Facebook komentarai