Prieš Japonijos žemės drebėjimą virš jo epicentro užfiksuotas temperatūros padidėjimas

Duomenų analizės rezultatai byloja, jog atmosfera tiesiai virš kovo 11-ąją įvykusio 9 balų žemės drebėjimo epicentro keletą dienų prieš jam įvykstant netikėtai kaito. Viršutinių atmosferos sluoksnių dalyje, vadinamoje jonosfera, smarkiai padidėjo bendras elektronų fonas, o intensyvumo padidėjimas truko tris dienas iki žemės drebėjimo.

Mokslininkai mano, jog iki stichijos šėlsmo likus keletui dienų, geologinių pokyčių metu Žemės gelmėse susiformavo ir atmosferon išsiveržė dideli kiekiai radono dujų. Šios radioaktyvios dujos jonizuoja orą – jį įelektrina. Kadangi vandenynų vanduo pasižymi poliškumu, jis būna susijęs su elektrinį krūvį įgijusiomis oro dalelėmis. Tai reiškia, jog vandens molekulės ore kondensuojasi (įgyja skystą būvį), o šio proceso metu išsiskiria šiluma.

Būtent toks perteklinis šilumos kiekis infraraudonųjų spindulių pavidalu ir buvo užfiksuotas atmosferos stebėjimų duomenyse, surinktuose per tris paskutines dienas iki žemės drebėjimo.

„Pirmieji mūsų rezultatai rodo, jog kovo 8 d. virš būsimojo žemės drebėjimo epicentro palydovų stebėjimo duomenyse buvo užfiksuotas staigus infraraudonosios spinduliuotės padidėjimas“, – teigia vienas iš atradimo autorių, NASA Godardo kosminių skrydžių centro Merilende ekspertas Dimitaras Ouzaunovas (Dimitar Ouzounov).

Kadangi Japonijos apylinkės yra seismiškai aktyvios, mokslininkai jose įrengė stebėjimo stotis, o palydovai virš šio regiono nuolat fiksuoja atmosferos būklę.

Tikimasi, jog pagal tokių stebėjimų duomenis ateityje bus galima tiksliau prognozuoti žemės drebėjimus ir įspėti apie juos iš anksto.

Kovo 11-osios žemės drebėjimas Japonijoje buvo galingiausias per visą šalies seisminių matavimų istoriją – jo epicentras buvo maždaug už 70 km į rytus nuo Ošikos pusiasalio. Žemės drebėjimas ir jį lydėjęs galingas cunamis pasiglemžė daugiau kaip 15 tūkst. gyvybių. Dar 10 tūkst. gyventojų laikomi dingusiais be žinios.

   

Facebook komentarai