Prieš miegą troškina? Paaiškėjo, ką tai reiškia

Smegenyse esantis biologinis laikrodis kuo puikiausiai paaiškina, kodėl prieš einant miegoti aplanko noras išgerti vandens. Remiantis su pelėmis atlikto tyrimo rezultatais, būtent vidinis žmogaus organizmo laikrodis ir yra atsakingas už fiziologines organizmo funkcijas.

Mokslininkai žinojo, kad graužikus likus dviem valandoms iki miego aplanko troškulys. Be to, paaiškėjo, kad šiuo periodu ribojant prieigą prie vandens miego ciklo pabaigoje pasireiškia reikšminga dehidratacija. Taigi poreikis prieš miegą atsigerti vandens yra prevencinio pobūdžio, jis apsaugo nuo dehidratacijos, taigi gyvūnas būna sveikas ir jo organizmui netrūksta skysčių, rašo futurity.org.

Mokslininkai nusprendė rasti mechanizmą, atsakingą už troškulio pasireiškimą. Kuo puikiausiai žinoma, kad organizmo aprūpinimo skysčiais jutiklis yra smegenyse. Mokslininkams parūpo, ar smegenų dalis, atsakinga už biologinius ritmus, palaiko ryšius su už troškulį atsakingais neuronais.

Ši tyrimą atlikusių mokslininkų komanda turėjo įtarimų, kad šioje smegenų dalyje gaminamam neuropeptidams priskiriamam vazopresinui galimai teka esminis vaidmuo šiame procese. Jie šias ląsteles perkėlė į graužiko smegenų audinį ir elektra stimuliavo atitinkamą galvos smegenų zoną.

„Užfiksavome reikšmingą ląstelių suaktyvėjimą, o tai liudija, kad šioje smegenų zonoje išskiriamas vazopresinas ir stimuliuojamas vidinis laikrodis“, - konstatavo tyrime dalyvavęs neurologijos profesorius Charlesas Bourque’as. Norėdami išsiaiškinti, ar vazopresinas stimuliuoja troškulio neuronus, mokslininkai ėmėsi optogenetikos – naujausios technikos, kai lazerių skleidžiama šviesa naudojama neuronams „įjungti“ ir „išjungti“.

 Naudodami genetinės inžinerijos paveiktas peles, kurių vazopresino neuronuose buvo šviesos aktyvuota molekulė, mokslininkai sugebėjo parodyti, kad vazopresinas iš tiesų gali suaktyvinti troškulio neuronus.

„Nors šis tyrimas atliktas su žiurkėmis, jis padeda ieškoti atsakymų, kodėl taip dažnai jaučiame troškulį ir noriai vartojame skysčių, pavyzdžiui, vandens ar pieno, prieš eidami miegoti, - patikino Ch. Bourque’as. – Dar labai svarbi galimybė suprasti, kaip vidinis organizmo laikrodis ir jo reguliuojami ritmai adaptuojasi keičiant laiko juostas tolimų skrydžių metu ar dirbant pamaininį darbą.“

„Visi mūsų organai paiso paros bioritmų, padedančių optimizuoti funkcijas. Pamaininis darbas priverčia žmogų atsisakyti natūralių ritmų, o tai savo ruožtu gali turėti poveikio sveikatai. Žinodami, kaip veikia vidinis mūsų laikrodis, turime daugiau galimybių imtis atitinkamų veiksmų.“ – teigė Ch. Boruque’as.

   

Facebook komentarai