Prieš milijardus metų milžiniškas asteroidas išlydė pusę Marso

Dar aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje Raudonąją planetą tyręs zondas Mariner 9 aptiko keistą jos ypatybę. Marsas pasirodė esąs „dviveidis“, ir dalinimosi linija eina maždaug ekvatoriumi. Šiaurės pusrutulio paviršius maždaug 5,5 km žemesnis, o pluta 26 km plonesnė, nei pietų pusrutulio.

Jau tada radosi spėjimų, kad tai galėjo sukelti galingas su šiaurės pusrutuliu susidūrusio asteroido smūgis. Tačiau naujas šveicarų astrofizikų darbas nurodė kitą galimybę: smūgis teko pietiniam pusrutuliui ir buvo daug stipresnis.

Kompiuterinis modeliavimas parodė, kad susidūrimas su maždaug 4000 km skersmens kūnu (šiek tiek didesniu už Mėnulį) maždaug prieš 4,5 mlrd metų galėjo praktiškai visai išlydyti planetos pietų pusrutulio plutą. Vėsdamas mokslininkų sumodeliuotas „virtualusis Marsas“ įgavo charakteringą „dviveidę“ išvaizdą: pietuose pluta pasidarė daug storesnė ir iškilesnė, nei šiaurėje.

Negena to, netgi modeliu gauta pusrutulių skirtumo skaitmeninė išraiška neblogai sutapo su betarpiškais matavimais. O ir vulkaninis planetos aktyvumas modelyje vystėsi panašiai, kaip ir tikrojo Marso istorija. Smūgio „sujaudinta“ magmos masė į paviršių išsiveržė šiauriniame pusrutulyje, tačiau palengva ši veikla slinko link pusiaujo, o vėliau ir į pietus – dabar būtent pietinis Marso pusrutulis pasižymi didesniu vulkaniniu aktyvumu.

Сергей Васильев
naked-science.ru

   

Facebook komentarai