Priešistoriniai paminklai: daugiau mįslių nei atsakymų (1 dalis)

Pasaulyje esama nemažai paslaptingų piešinių ir statinių, išlikusių dar iš istorijos priešaušrio, apie kurių paskirtį paklausti mokslininkai trauko pečiais, o turistai plūsta prie jų, vedini pačių keisčiausių teorijų.

Itin senų statinių, piešinių ir dirbinių pasaulyje – daugybė. Kiekvienas keliautojas gali pasirinkti sau tinkamiausią būdą pažinti tą istorijos tarpsnį, apie kurį nėra jokių rašytinių šaltinių, mat raštas dar nebuvo sugalvotas: vieni klaidžioja nesibaigiančiais muziejų koridorių labirintais, kiti leidžiasi į sunkius žygius po džiungles ar dykumas, treti bando įsiprašyti į archeologines ekspedicijas.

„Tačiau į jas sunku patekti. Ne visi archeologai priima pašalinių, mat nepatyręs žmogus gali daug ką prakasti, nepažinti radinio, sugadinti. Pavyzdžiui, akmens amžiaus puodų šukės būna varškės konsistencijos. Nuo neatsargios rankos gali sutrupėti kaulas ar ragas”, – tvirtina archeologas dr. Egidijus Šatavičius.

Kita vertus, pažintį su priešistoriniais laikais galima pradėti ir nuo Lietuvoje išlikusių paminklų, pavyzdžiui, aplankyti piliakalnius. Patys vaizdingiausi būtų Kernavės ar Pavėsininkų, esantis Lazdijų rajone. Rytų Lietuvoje yra išlikusių pilkapių, nemažai būta ir neolito laikų gyvenviečių, rastos bent trys titnago kasyklos.

O norintiems kvapą gniaužiančių priešistorinių paminklų, pristatome dešimtuką įdomiausių vietų, kuriose galima apžiūrėti unikaliausius ir geriausiai išlikusius statinius bei piešinius.

1. Britų salose keliautojus vilioja ir akmenų ratai, ir priešistorinės gyvenvietės

Didžiojoje Britanijoje daugelis turistų dažniausiai skuba prie garsiojo Stounhendžo ir pamiršta kitus ne mažiau stulbinančius priešistorinius statinius. Čia tikrai verta apžiūrėti istorinius akmenų ratus – Rollrights, esantį Oksfordšyre, ar Castlerigg, stūksantį Ežerų krašto nacionaliniame parke.

Vis dėlto įdomiausia keliauti atšiauriame Orknio salyne, Meinlando saloje, kurioje stūkso 5 tūkst. metų amžiaus Brodgaro akmenų žiedas, Videfordo akmenų piramidė, Maes Howe pilkapis, vilioja ir neolito laikų gyvenvietės, kurių žinomiausia Skara Brėjus (Skara Brae).

Tiesa, norintys pamatyti, kaip žmonės gyveno ledynmečiu, maždaug prieš 15 tūkst. metų, turėtų apžiūrėti ledynmečio laikų urvus. E.Šatavičius pataria apsilankyti Krešvilio rage: aplink kalkakmenio įdubą išrausta daugybė urvų. Į vienus galima įeiti, į kitus – tik žvilgtelėti pro plyšelį. Tačiau parengti informaciniai stendai, kuriuose išsamiai pasakojama apie šiose vietose atkastus radinius.

2. Akmeniniai Sardinijos kūgiai – keistieji nuragai

Sardinijoje nuragų, didesnių ar mažesnių, yra apie 7 tūkst. Manoma, kad jie statyti apie 1500–400 m. pr. Kr., kiti šaltiniai teigia, kad nuragai dar senesni – kai kurie amžių skaičiuoja nuo 4 tūkst. pr. Kr. Keliautojus stebina iš didžiulių akmens blokų sukrauti nupjauto kūgio formos bokštai, šalia kurių įsikūrusios gyvenvietės.

Įdomiausi nuragų kompleksai yra Su Nuraxi prie Baruminio, Serra Orrios prie Dorgalio miesto ir Santu Antine netoli Toralbos.

3. Trumpiausios dienos sutiktuvės Airijos pilkapyje

Airijoje gausu priešistorinių paminklų: tai dolmenai šalia Caherkornelio, Ardaros miestų, akmenų ratai netoli Kenmerio, Balinos, Strabano miestų.

Bene pats unikaliausias priešistorinis objektas yra koridorinis kapas Bru na Bóinne, kitaip vadinamas Njugreidžu. Pilkapis yra devynių metrų aukščio, 76 metrų pločio, sukrautas iš beveik 200 tūkst. greipfruto dydžio akmenų, užpiltų durpių sluoksniu.

Priešistorinis pastatas unikalus viena savybe – trumpiausią metų dieną pirmasis kylančios saulės spindulys prasiskverbia į vidų ir apšviečia 18 metrų ilgio koridorių bei gilumoje esantį laidojimo kambarį. Niugreidžą supa apie 20 mažesnių kapų, netoliese stūkso galingi Dauto ir Nauto pilkapiai.

4. Šiaurės Amerikoje turistus stebina figūriniai piliakalniai

Keliaujant po JAV akis verta paganyti į unikalius figūrinius piliakalnius (angl. – „mound“), kurie žvelgiant iš paukščio skrydžio primena įvairių gyvūnų figūras. Štai Ajovos valstijoje supilta meškų formos piliakalnių grupė, Ohajo valstijoje vertas dėmesio vingiuotas 400 metrų ilgio bei trijų metrų aukščio pylimas, vaizduojantis gyvatę, o Džordžijoje yra erelio ir aligatoriaus formų piliakalniai. Manoma, kad šie priešistoriniai statiniai galėjo būti supilti apie 1 tūkst. m. pr. Kr.

Dar viena įdomybė, verta turistų dėmesio, yra apie 800 m. pr. Kr. iš žemių ar molio pastatytos piramidės. Didžiausios yra Kahokijoje prie Sent Luiso ir Maundvilio archeologiniame parke. Piramidės ir piliakalniai mažai tyrinėti, nes vietiniai įstatymai draudžia kasinėti laidojimų vietas.

5. Į Bretanę – pasigrožėti tūkstančių menhyrų lauku

Prancūzijoje stūkso daugybė megalitinių pastatų, yra nemažai olų, kuriose slypi priešistorinio žmogaus piešiniai, tačiau bene įdomiausias paminklas yra Bretanėje, šalia Karnako kaimelio. Čia kiek akys aprėpia tęsiasi milžiniškas menhyrų laukas. Sena legenda pasakoja, kad piktas burtininkas užkerėjo romėnų legioną ir šis amžiams sustingo šiose vietose. Tačiau tikrieji akmenų statytojai gyveno daug seniau, nei romėnai ryžosi užkariauti barbarų gentis, apie 4 tūkst. m. pr. Kr.

Spėjama, kad tada būta apie 10 tūkst. akmenų, nuo 50 cm iki kelių metrų aukščio, ir jie buvo surikiuoti į griežtas linijas. Pats didžiausias menhyras siekė apie 20 m aukščio. Šiandien belikę apie 3 tūkst. stovinčių akmenų. Menhyrų lauko paskirtis neaiški, populiariausia teorija teigia, kad ši konstrukcija skirta astronominiams reiškiniams stebėti.

   

Facebook komentarai