Priešistorinis masinis žuvų nykimas atvėrė kelią kitiems stuburiniams

Prieš maždaug 330 mln. metų įvykęs masinis priešistorinių žuvų nykimas atvėrė kelią šiuolaikinių stuburinių evoliucijai, sakoma pirmadienį paskelbtoje studijoje.

„Tai paveikė viską; išnykimas buvo pasaulinis, – rašo pagrindinė šios studijos bendraautorė Lauren Sallan iš Čikagos universiteto. – Dėl jo stuburinių įvairovė iš naujo atsikūrė visose aplinkose – tiek gėluose vandenyse, tiek jūrose; susiformavo visiškai kitoks pasaulis.“

Masinis rūšių nykimas devono periodo pabaigoje laikomas vienu iš penkių svarbiausių Žemės istorijos įvykių, tačiau mokslininkai iki šiol nesutaria, kokios buvo jo priežastys.

Manoma, kad tą ekologinę katastrofą sukėlė kažkokių įvykių virtinė per 20–25 mln. metų. Per tą laikotarpį išnyko apie 20 proc. visų gyvūnų šeimų ir 70–80 proc. gyvūnų rūšių. Esama įrodymų, jog tuo metu formavosi dideli ledynai, o dėl to proceso „žuvų epochoje“ tikriausiai buvo smarkiai sumažėjęs pasaulinio vandenyno lygis. Be to, pirmųjų miškų atsiradimas galėjo sukelti katastrofinius pokyčius atmosferoje.

Šarvuotąsias ir riešapelekes žuvis, kurių devono periode buvo daugiausiai, pakeitė stipinpelekės žuvys, o po šio persiskirstymo susidariusi padėtis išliko iki mūsų laikų. „Devono pabaigoje įvyko kažkokia nelaimė“, – sakė tos studijos bendraautorius Michaelas Coatesas, biologas ir anatomas iš Čikagos universiteto.

„Panašu, kad vaidmenys išliko, tačiau aktoriai pasikeitė: trupė buvo dramatiškai pertvarkyta, – pridūrė jis. – Kažkas įvyko, jog beveik visi buvo nušluoti, o iš saujelės nuklydėlių, kurie išliko, vėl viskas įspūdingai atsikūrė.“

Tačiau L.Sallan ir M.Coatesas, tirdami stuburinių fosilijas, sugebėjo tiksliai nustatyti, kada įvyko kritinis poslinkis rūšių įvairovėje per vadinamąjį Hangenbergo išnykimą. Ankstyviausi keturkojai padarai žengė pirmuosius netvirtus žingsnius sausuma dar prieš masinį rūšių nykimą, tačiau per vėlesnį 15 mln. metų laikotarpį susidariusių keturkojų fosilijų beveik neaptinkama.

„Po išnykimo pastebimas išlikusių (rūšių) skaičiaus sumažėjimas, – sakė L.Sallan. – Faunos įvairovė buvo labai maža, nes dauguma padarų išgaišo.“

Nedaugelis masinį rūšių nykimą atlaikiusių keturkojų tikriausiai buvo didžiosios daugumos dabartinių sausumos stuburinių ankstyvieji protėviai, teigia tyrėjai. „Masiniai išnykimai itin sumažina biologinę įvairovė, – aiškina M.Coatesas. – Tai labai reikšmingai nulėmė biologinės įvairovės sanklodą, kuri išliko iki mūsų dienų.“

Ši studija buvo paskelbta Jungtinėse Valstijose leidžiamame mokslo žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“.

   

Facebook komentarai