Priklausomybė nuo pirmosios cigaretės

Nauji atradimai rodo, kad nikotino priklausomybė gali atsirasti ypač greitai. Tyrimai padėtų atrasti būdų, kaip lengviau jos atsikratyti.

Paaugliams priklausomybė nuo cigarečių gali išsivystyti vos per keletą savaičių nuo rūkymo pradžios. Tyrimas parodė, kad pirmieji priklausomybės požymiai pasirodo tada, kai paaugliai vidutiniškai surūko tik 2 cigaretes per savaitę.

Joseph R. DiFranza

Studijų metu, dar prieš tapdamas šeimos gydytoju, susipažinau su visuotinai paplitusiu požiūriu į nikotino priklausomybę. Ilgą laiką medikai manė, kad žmonės rūko tiesiog dėl malonumo ir tampa priklausomi nuo to malonumo. Organizmas, pakeliantis nikotino poveikį, reikalauja rūkyti dažniau. Kai šis įprotis pasiekia kritinį dažnį – maždaug 5 cigaretes per dieną, – ir kai kraujyje nuolat yra nikotino, gali atsirasti fizinė priklausomybė (paprastai surūkius ne vieną tūkstantį cigarečių ir rūkant daugelį metų). Slenkant valandoms po paskutinės surūkytos cigaretės, priklausomas rūkalius patiria nikotino abstinencijos simptomus: neramumą, dirglumą, jis nesugeba susikaupti ir t. t. Pagal šią teoriją surūkantieji mažiau nei 5 cigaretes per dieną nėra laikomi priklausomais nuo nikotino.

Apsiginklavęs tokiomis žiniomis kartą susidūriau su paciente, kuri nebuvo skaičiusi vadovėlių. Įprastos medicininės apžiūros metu paauglė mergina pasakė, kad negali mesti rūkyti, nors pradėjo vos prieš porą mėnesių. Pamaniau, kad tai ypatinga pacientė, reta išimtis iš taisyklės, teigiančios, kad nikotino priklausomybė išsivysto tik per keletą metų. Tačiau mano smalsumas buvo sužadintas: nusprendžiau aplankyti vietinę mokyklą ir atlikti mokinių apklausą. Viena keturiolikmetė mergaitė prisipažino, kad du kartus buvo rimtai pasiryžusi mesti rūkyti, tačiau jai nepavyko. Tai buvo tikras apreiškimas turint omeny, kad per du mėnesius nuo rūkymo pradžios ji tesurūkydavo vos kelias cigaretes per savaitę. Paprašiau ją apibūdinti, kaip ji jaučiasi neparūkiusi, ir jos pasakojimas skambėjo visiškai taip pat, kaip vieno mano paciento, kuris surūkydavo du pakelius per dieną. Greitas šių simptomų pasireiškimas netgi nerūkant kasdien prieštaravo daugeliui tų dalykų, kuriuos žinojau apie nikotino priklausomybę. Ir kai palyginau gautus duomenis su tuo, ką buvau išmokęs, supratau, kad mano akademinės žinios tėra varganas spėjimas apie tikrovę.

Gavęs lėšų iš Nacionalinio vėžio instituto ir Nacionalinio piktnaudžiavimo narkotikais instituto, pastarąjį dešimtmetį tyrinėjau, kaip pradedantiesiems rūkaliams išsivysto nikotino priklausomybė. Dabar žinau, kad įžanginėje pastraipoje aprašyta teorija yra mitas. Mano tyrimai leidžia kelti hipotezę, kad netgi ribotas nikotino kiekis (net ir vienos cigaretės) gali paveikti smegenis, pakeisdamas neuronų veiklą taip, kad atsiranda troškimas rūkyti. Šis požiūris, jei pasirodytų esąs teisingas, galėtų atverti mokslininkams kelius sukurti naujų vaistų ir gydymo nuo priklausomybės metodų.

Daugiau skaitykite birželio mėnesio numeryje

   

Facebook komentarai