Primatai evoliucionuoja? Šimpanzės išmoko „ruošti“ maistą

Žinoma, niekas nesitiki, kad šimpanzės jau rytoj tropikų džiunglėse išsirikiuos prie kepsninių, tačiau faktas patvirtintas: šios žmogbeždžionės, artimiausios genetinės žmogaus giminaitės, supranta, ką reiškia „paruošti maistą“ ir yra linkusios jį „pasitaupyti“, kurį laiką neštis su savimi ir tuomet jį išsikepti.

Šis atradimas patvirtintas net devyniais skirtingais eksperimentais, kurie buvo atlikti Tchimpounga rezervate, Kongo respublikoje. Rezultatai, publikuoti recenzuojamame leidinyje „Proceedings of the Royal Society B“, rodo, kad šimpanzių smegenų veikla yra pakankama, kad jos pasiruoštų maistą. Kitaip tariant, jos sugena planuoti, įžvelgia priežasties ir pasekmės ryšį bei geba atidėti pasitenkinimą.

Tiesa, joms dar trūksta gebėjimo pačioms užsikurti ugnį. Tačiau jeigu kaitros šaltinis joms suteikiamas „iš šalies“, šimpanzės „galėtų visai sėkmingai ta ugnimi pasinaudoti maistui ruošti“, – sakė vienas iš tyrimo autorių, Harvardo universiteto (JAV) mokslininkas Felixas Warnekenas, šimpanzes stebėjęs su kolege Alexandra Rosati.

Iš pirmo žvilgsnio atradimas gali pasirodyti ezoteriškas – ypač kai jis suderinamas su idėja, kad maisto ruošimas pagreitino žmogaus evoliuciją. Prieš dešimtmetį Harvardo universiteto mokslininkas Richardas Wranghamas iškėlė idėją, kad termiškai apdorotas maistas yra lengviau virškinamas, todėl žmogaus protėviams australopitekams suteikė galimybę užsiauginti didesnes smegenis

Jei šimpanzės iš tiesų yra pakankamai protingos, kad pasiruoštų sau maisto, tikėtina, kad panašiai buvo ir australopitekams, sakė R. Wranghamas, kuris pastarajame tyrime nedalyvavo. „Tai rodo, kad turėdami šiek tiek daugiau smegenų galios, australopitekai galimai iš tikrųjų atrado būdą panaudoti ugnį maisto ruošimui“, – sakė R. Wranghamas. Archeologinių tyrimų duomenys rodė, kad žmonės ugnį naudoti pradėjo prieš milijoną metų.

Kai kurie eksperimentai patvirtino kitų mokslininkų tyrimų duomenis – pavyzdžiui, kad šimpanzėms apkepintos bulvės patinka labiau nei žalios. Tačiau tais bandymais nebuvo tikrinama, ar pačios šimpanzės gali tas bulves apsikepinti.

Naujausiame eksperimente buvo tikrinamas šimpanzių gebėjimas „gaminti maistą“. Štai vieno eksperimento metu beždžionėms buvo pasiūlyti du indai. Viename iš jų po netikru dugnu buvo termiškai apdoroto maisto (jis ten buvo sudedamas iš anksto, tikras maisto gaminimas jame nevyko), o kitas indas buvo paprastas.

Šimpanzės netruko išmokti, kad vienas puodas žalias bulves transformuoja į keptas. Ir leidus laisvai rinktis, į kurį aparatą dėti turimą maistą, šimpanzės beveik visada pasirinkdavo „kepantį“ puodą. Tai reiškia, kad jos suprato ir noriai mainė žalią maistą į paruoštą, nors tai ir užtrukdavo.

Įdomu tai, kad šimpanzės nebandė sukčiauti ir į puodus nekišo pagalių, kurių eksperimento aplinkoje taip pat buvo pakankamai – tai, anot mokslininkų reiškia, kad beždžionės supranta, jog virtą ar keptą maistą galima gauti tik iš žalio maisto.

Be to, stebina, tai, kad šimpanzės šiaip jau yra linkusios suvartoti maistą iškart, kai tik jį randa, tačiau kai patalpoje yra „kepantis puodas“, jos, paėmusios maistą, mielai nueina į kitą kambario pusę „pasiruošti maisto“. Kai tą padarė pirma šimpanzė, mokslininkai pamanė, kad atrado „šimpanzę-genijų“. Bet paskui tą patį pradėjo daryti ir kitos šimpanzės, parodydamos, kad supranta maisto ruošimo sąvoką ir geba atidėti pasitenkinimą.

   

Facebook komentarai