Prisimenate tai? Ne, neprisimenate

Ne­tik­ri pri­si­mi­ni­mai bū­din­gi vi­siems. Net­gi žmo­nės su iš­skir­ti­ne at­min­ti­mi kar­tais iš­si­gal­vo­ja, to ne­su­vok­da­mi

Gana nesunku pasakyti, kodėl atsimename įvairius dalykus: tam skirta ne viena smegenų sritis – ypač hipokampas. Taip pat lengva suprasti, kodėl kai ką pamirštame: užimtos smegenys tiek tegali atsiminti. Įdomiau tai, kas nutinka tarp atsiminimo ir užmiršimo: kai aiškiai atsimename dalykus, kurie paprasčiausiai niekada nevyko.

Netikrų atsiminimų fenomenas būdingas visiems – tarkime, vakarėlis mokykloje, kuriame esame tikri, kad dalyvavome, nors išties gulėjome namie karščiuodami, bet per prabėgusius metus apie jį pasakojo tiek daug žmonių, kad atminimai apie jį įsikūrė mūsų pačių atminties podėliuose. Kartais netikri atsiminimai tebūna keistenybė, tačiau kartais jie turi tikras pasekmes. Nekalti žmonės yra atsidūrę už grotų, kai geriausių ketinimų vedini liudytojai patvirtina įvykius, kurie iš tiesų vystėsi visiškai kitaip.

Atmintį tyrinėjantiems mokslininkams seniai knietėjo išsiaiškinti, ar kurie nors žmonės labiau linkę turėti netikrų prisiminimų, nei kiti – ir, žvelgiant plačiau, ar žmonės su ypatingai gera atmintimi jiems atsparūs. Naujas tyrimas, paskelbtas Proceedings of the National Academy of Sciences atsako į abu klausimus užtikrintu „ne“. Netikri atsiminimai būdingi visiems – netgi žmonėms su pačia geriausia atmintimi.

Šiam tyrimui, psichologo Lawrence'o Patihiso iš Kalifornijos universiteto Irvine'e vadovaujama komanda surinko maždaug to paties amžiaus žmonių grupę ir padalino ją į du pogrupius: turinčius įprastinę atmintį ir turinčius vadinamą daug pranašesnę autobiografinę atmintį (highly superior autobiographical memory – HSAM). Esate sutikę tokių žmonių ir jie gali būti tiesiog bauginantys. Jie gali pasakyti tikslią datą, kada įvyko koks nors konkretus įvykis – jų pačių gyvenime ar praneštas per naujienas – o taip pat visokiausias su įvykiu susijusias smulkias detales, kurias dauguma žmonių pamirštų tą pačią sekundę.

Ieškodami HSAM, tyrėjai visiems dalyviams pateikė užduotis, kuriose buvo klausiama, pavyzdžiui „[Kurią dieną] Irako žurnalistas sviedė du batus į prezidentą Bushą?“ arba „Koks viešas įvykis atsitiko 2002-ųjų spalio 11 dieną?“ Šią testo dalį įveikusieji pereidavo į antrą etapą, kuriame jiems būdavo pateikiamos atsitiktinės, kompiuteriu generuojamos datos ir būdavo klausiama, kokia tai buvo savaitės diena, ir prašoma prisiminti tą dieną įvykusius asmeninius potyrius, bei viešus įvykius, kurie gali būti patikrinti kompiuterine paieška.

„Tai buvo pirmadienis,“ pasakė vienas asmuo, paklaustas apie 1987 m. spalio septynioliktą. „Tai buvo diena, kai įvyko stambi akcijų rinkos griūtis ir mirė violončelininkė Jacqueline du Pré.“ Tai išties tikslus prisiminimas. Galiausiai 20 asmenų pateko į HSAM grupę, o kiti 38 pateko įprastinės atminties grupėn kategorijon. Tada pratimais, skirtais įdiegti netikrus prisiminimus, buvo patikrintas abiejų grupių atsparumas netikrų prisiminimų formavimuisi.

Pavyzdžiui, per vieną tokį pratimą tyrėjas kalbėjo subjektams apie rugsėjo 11-osios atakas ir paminėjo United Flight 93 sudužimo Pensilvanijoje įrašą – tokio įrašo, žinoma, nėra. Abiejose grupėse – HSAM subjektų ir su įprasta atmintimi – maždaug 1 iš 5 žmonių vėliau paklausti „prisiminė“ matę minėtą vaizdo medžiagą.

„Atrodė, lyg kas kristų iš dangaus,“ sakė vienas iš HSAM dalyvių. „Žinote, buvau, priblokštas žiūrėdamas, kaip jis lekia žemyn.“

Žodžių atsiminimas irgi nebuvo ryškus. Mokslininkai rodė dalyviams žodžių sąrašus, tada juos patraukdavo ir klausdavo tiriamųjų kokie žodžiai buvo sąraše, o kokių nebuvo. Visuose sąrašuose buvo vadinamųjų masalų – žodžių, verčiančių subjektus galvoti apie kitus, susijusius žodžiu. Pavyzdžiui, žodžiai pagalvė, antklodė ir snausti, gali sukelti netikrus žodžio miegas prisiminimus. Visi dalyviai abiejose grupėse ant masalo užkibo ir kiekvienas padarė mažiausiai aštuonias tokias klaidas, o kai kurie net 20. Abi grupės taip pat nepatikimai susitvarkė su rodytomis nuotraukomis, kuriose buvo masalai, turėję priversti dalyvius manyti mačius detales vaizde, kurių ten nebuvo. Čia HSAM subjektai irgi pasirodė taip pat, kaip ir turintys įprastinę atmintį.

„Tyrime mums patiko tai, kaip jis rodo tai, ką atminties iškreipimo tyrėjai jau įtarė, kad tikriausiai niekas nesame atsparūs atsiminimų iškreipimui,“ sakė Patihisas.

Tačiau Patihisas sutinka, kad tyrimas nepaaiškina, kodėl HSAM žmonės egzistuoja iš viso. Jų įspūdinga atmintis yra mokslinis faktas, ir vienas iš naujojo darbo tikslų buvo patikrinti, ar atsparumas dirbtiniams atsiminimams galėtų būti vien iš priežasčių. Bet šioje srityje tyrėjai nieko nepešė.

„Tai kažką atmeta,“ sakė Patihisas. „[HSAM asmenys] tikriausiai atkuria prisiminimus taip pat, kaip ir paprasti žmonės. Tad dabar reikia mąstyti, kaip kitaip tai galima paaiškinti.“ Jis ir kiti tebetęs paslaptingojo padažo, iškeliančio pranašesnę atmintį virš įprastinės, recepto paieškas. Bet kol kas atmintis ir toliau regisi trapi, lengvai keičiama ir neatspari klaidoms – ir tokia ji mūsų visų.

VIDEO: Keistasis Lonni Sue amnezijos atvejis

Tara Thean
science.time.com

   

Facebook komentarai