Šias kelių atkarpas reikės mokėti mintinai: jokio greičio viršijimo, nes bauda - neišvengiama

Įprastas vaizdas, kai prieš greičio matavimo prietaisą vairuotojai spusteli stabdį ar bent jau pakelia dešinę koją nuo akceleratoriaus. Pravažiavus radarą vėl galima nevaržomai lėkti. Tačiau lengvabūdiškoms greičio mėgėjų dienoms ateina pabaiga. Dar šiemet visos Lietuvos keliuose atsiras 25 atkarpos, kuriose bus matuojamas ne momentinis, o vidutinis greitis.

Tokia sistema iki šiol veikia tik vienintelėje kelio „Via Baltica“ atkarpoje tarp Kauno ir Marijampolės.

Apie permainas Lietuvos keliuose kalbėjomės su Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) atstovais.

– Vokietijoje jau veikia radarų sistema, kuri fiksuoja atstumus tarp transporto priemonių. Kokie planai ir terminai Lietuvoje šiuo klausimu?, – paklausėme LAKD Tarptautinių ryšių ir komunkacijos skyriaus vedėjos Eglės Nemanytės.

– Šiuo metu Kelių direkcija atlieka rinkos tyrimą ir rengia techninę specifikaciją įrangos, skirtos kontroliuoti distancijos tarp transporto priemonių laikymosi funkcijos atlikimui, įsigijimui.

Konkursas šios įrangos įsigijimui bus skelbiamas turint aiškią ir išsamią informaciją apie tai, kokio tipo ir kokių galimybių įrangą šiuo metu gali pasiūlyti rinka, kokios jos pritaikymo galimybės, patikimumas, įrangos renkamų duomenų tikslumas ir pan. Konkursą tikimasi organizuoti šių metų pirmąjį pusmetį. Jeigu įrengus šią sistemą bus pasiekti norimi rezultatai, bus planuojamas šių įrenginių diegimas Lietuvos keliuose.

– Šiais metais „Via Baltica“ kelyje laukia virtinė permainų. Visų pirma 25-iuose ruožuose bus įrengti sektoriniai greičio matuokliai, matuosiantys automobilių vidutinį greitį tam tikrame ruože. Kaip su šiais matuokliais? Kur konkrečiai ir kada jie stovės?

– Vidutinio greičio matavimo kontrolei skirtos įrangos įsigijimo ir įrengimo sutartis su rangovu pasirašyta 2017 m. vasaro mėn., pagal kurią jis įrengs 25-iuose ruožuose sektorinius greičio matuoklius. Pagal pasirašytą sutartį rangovas įsipareigojo per 2017 metus suprojektuoti ir įrengti šią įrangą Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose.

„Via Baltica“ kelyje bus įdiegtos 4 tokios sistemos, t. y. magistraliniame kelyje A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožas nuo 76,36 iki 80,39 km, magistraliniame kelyje A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai ruožas nuo 12,98 iki 17,95 km, to pačio kelio ruožas nuo 47,99 iki 53,23 km ir magistraliniame kelyje A10 Panevėžys–Pasvalys–Ryga ruožas nuo 46,73 iki 50,46 km.

– Neretai darbus stabdo stringantys viešieji konkursai.

– Viešieji pirkimai vyksta pagal planą. Viešųjų pirkimų esmė – visiems potencialiems tiekėjams sudaryti vienodai konkurencingas ir nešališkas sąlygas, todėl visada priimami ir nuodugniai svarstomi potencialių tiekėjų pasiūlymai, pastabos. Tai ilgina patį viešųjų pirkimų procesą, tačiau tai yra būtina.

Kaip ir minėta, tai pailgina patį pirkimo procesą, tačiau leidžia vienodai konkurencingai vykdyti pirkimą, įsigyti kokybišką ir keliamus reikalavimus atitinkančią įrangą/prekę/paslaugą.

– Kiek numtatyta pinigų radarų įsigijimui?

– Vidutinio greičio matavimo įrangos įrengimui, kurio metu bus įrengti 25 vidutinės greičio kontrolės sektoriai, skirta 1,5 mln. Eur.

– Kokios papildomos priemonės numatytos „Via Balticoje“ gerinant eismo saugumą?

– Gerinant eismo saugą „Via Balticoje“ pagrindiniu tikslu išlieka nebe lokalių priemonių diegimas, tačiau esminių kelio konstrukcijų tobulinimas (kelio rekonstrukcija į aukštesnę kelio kategoriją).

Pagal šį planą iki 2022 metų „Via Balticos“ ruože nuo Kauno iki Lenkijos pasienio (šiame kelio ruože eismo intensyvumas didžiausias) planuojama kelią rekonstruoti į AM techninės kategorijos kelią. T. y. šiame kelio ruože bus įrengtas automagistralės tipo kelias (2+2 eismo juostos, priešpriešiniai transporto srautai atskirti žalia skiriamąja juosta ir atitvarais, įrengtos skirtingo lygio sankryžos su žemesnės kategorijos keliais, šalia nutiesti jungiamieji keliai lėtaeigiam, žemės ūkio transportui).

„Via Balticos“ ruožas nuo Sitkūnų iki Latvijos pasienio, kuriame eismo intensyvumas mažesnis, kelią planuojama rekonstruoti į IIA techninės kategorijos kelią, taip vadinamą 2+1. Pirmasis „Via Balticos“ kelio ruožas ties Panevėžiu į 2+1 virs jau šiemet.

Apie sektorinius greičio matuoklius

Iš esmės terminas „sektorinis greičio matuoklis“ yra neteisinga, nes naujieji radarai greičio nefiksuos. Jie fiksuos automobilių numerius įvažiuojant į sektorių ir iš jo išvažiuojant. Žinant atkarpos ilgį ir laiką, per kurį automobilis atstumą įveikė, apskaičiuojamas jo vidutinis greitis.

Kaip ir minėta, iš viso bus įrengti 25 nauji sektoriai. Viešųjų pirkimų konkursą, kuriame dalyvavo dvi įmonės, laimėjo UAB „Fima“.

Nors atkarpų ilgis skirtingas, atstumas dauguma atvejų svyruoja nuo 4 iki 7 kilometrų. Tai reiškia, kad šame atstume bus skaičiuojamas įveiktos distancijos laikas.

Planuojama, kad sektoriniai greičio matuokliai bus pastatyti šiuose keliuose:

  • Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas (A12) – dvi atkarpos
  • Šiauliai–Palanga (A11) – dvi atkarpos
  • Marijampolė–Kybartai–Kaliningradas (A7) – viena atkarpa
  • Vilnius–Varėna–Gardinas (A4) – viena atkarpa
  • Vilnius–Lyda (A15) – viena atkarpa
  • Vilnius–Minskas (A3) – viena atkarpa
  • Vilnius–Prienai–Marijampolė (A16) – viena atkarpa
  • Kaunas–Zarasai–Daugpilis (A6) – dvi atkarpos
  • Panevėžys–Šiauliai (A9) – viena atkarpa
  • Panevėžys–Aristava–Sitkūnai (A8) – viena atkarpa
  • Kaunas–Marijampolė–Suvalkai (A5) – viena atkarpa
  • Panevėžys–Pasvalys–Ryga (A10) – viena atkarpa
  • Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas (A12) – viena atkarpa
  • Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda (141) – dvi atkarpos
  • Mažeikiai–Plungė–Tauragė (164) – viena atkarpa
  • Daugpilis–Rokiškis–Panevėžys (122) – viena atkarpa
  • Vilnius–Švenčionys–Zarasai (102) – viena atkarpa
  • Vilnius–Polockas (103) – viena atkarpa
  • Klaipėda–Liepoja (A13) – viena atkarpa
  • Vilnius–Prienai–Marijampolė (A16) – viena atkarpa
  • Kaunas–Prienai–Alytus (130) – viena atkarpa
  • Kaunas–Zarasai–Daugpilis (A6) – viena atkarpa (rezervinė vieta)
  • Panevėžys–Aristava–Sitkūnai (A8) – viena atkarpa (rezervinė vieta)
   

Facebook komentarai