Už piratinių programų platinimą galima trejiems metams sėsti į cypę

Praėjusią savaitę paskelbus „Microsoft“ užsakymu atlikto „Slaptojo pirkėjo“ tyrimų rezultatus išaiškėjo, kad kas trečias kompiuterių pardavėjas Lietuvoje atvirai rekomenduoja klientams įsidiegti nelegalias programas kaip alternatyvą originalių programų įsigijimui, o kas penktas pardavėjas asmeniškai sutinka į klientų kompiuterius įdiegti nelegalią programinę įrangą.

Tokių nesąžiningų pardavėjų darbdaviams gresia baudos iki 6,5 mln. Lt arba įmonės likvidavimas, o patys nelegalios programinės įrangos platintojai gali netekti laisvės iki 3 metų, rašoma pranešime spaudai.

Kaip teigė advokatų profesinės bendrijos „Pranckevičius ir partneriai“ („Baltic Law Office“), atstovaujančios tarptautinei organizacijai BSA Lietuvoje, advokatas Andrius Pranckevičius, bet kuris techninės ar programinės įrangos pardavėjas, įdiegdamas ir parduodamas nelegalias kompiuterių programas šiurkščiai pažeidžia išimtines autorių, šiuo atveju kompiuterių programų gamintojų, teises leisti atgaminti ir platinti savo kūrinius. 

Autorių teises mūsų šalyje garantuoja ir saugo Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas. Bet kurio Lietuvos piliečio įsitraukimas į nelegalios programinės įrangos platinimą, pradedant nuo atgaminimo (įdiegimo) ir baigiant neteisėtu pardavimu, laikomas šiurkščiu autorių teisių pažeidimu. 

„Priklausomai nuo padarytos žalos dydžio nelegalios programinės įrangos platintojai rizikuoja gauti baudą iki 13 tūkstančių litų arba laisvės atėmimą iki 3 metų, o tokių platintojų darbdaviai gali užsitraukti baudą iki 6,5 milijonų litų arba įmonės likvidavimą,“ – šalies baudžiamojo kodekso nuostatas pristatė A. Pranckevičius. 

Teisininkas teigė, jog šalia administracinės ar baudžiamosios atsakomybės yra taikoma ir civilinė atsakomybė – privalomas nuostolių atlyginimas arba kompensacijos sumokėjimas už atliktus autorių teisių pažeidimus autorių teisių turėtojui. Lietuvos įstatymai suteikia autorių teisių turėtojui teisę reikalauti kompensacijos iki 130 000 Lt, taip pat reikalauti pažeidėjo lėšomis paskelbti teismo sprendimą visuomenės informavimo priemonėse. 

Pavyzdžiui, į „populiariausią“ nelegalių kompiuterių programų rinkinį įeina tokios kompiuterių programos, kaip „Autodesk AutoCAD“, „Adobe Photoshop“, „Microsoft Windows“, „Microsoft Office“. Toks nelegalus kompiuterių programų paketas paprastai yra pardavėjo dovanojamas už kompiuterio pirkimą arba maksimaliai paprašoma sumokėti 300 Lt. Tuo tarpu pagal teisėto pardavimo kainas toks paketas kainuotų per 20 000 litų. Būtent tokio dydžio kompensaciją pardavėjui arba jo darbdaviui tektų sumokėti už autorių teisių pažeidimą, t.y. už neteisėtai įdiegtas ir parduotas kompiuterių programas. Be to, kaip jau minėta, nesąžiningai dirbančiam pardavėjui bei jo darbdaviui tektų sumokėti baudą valstybei. 

Piratavimo kaina Lietuvoje – beveik 100 mln. litų

A. Pranckevičius atkreipė dėmesį, kad piratavimas daro milžinišką žalą tiek vartotojams, tiek šalies ekonomikai. Kasmet BSA atliekamo programinės įrangos piratavimo tyrimo duomenimis, skirtingai nuo kitų Europos Sąjungos šalių Lietuvoje pastaraisiais metais piratavimo rodiklis nemažėjo ir siekė 54 proc. Tai reiškia, kad dažniau nei kas antrame parduotame personaliniame kompiuteryje buvo įdiegta nelegali programinė įranga. 

Vadovaujantis BSA ir partnerių atlikto pasaulinio piratavimo lygio tyrimu, 2010 metais Lietuvoje neteisėtai naudojamos kompiuterių programinės įrangos vertė išaugo 22,6 proc. – nuo 31 mln. iki 38 mln. JAV dolerių (apie 96 mln. Lt).

Nuo šios sumos nėra sumokami mokesčiai į valstybės biudžetą, nelegalios programinės įrangos platinimas neigiamai veikia darbo rinką ir sąžiningo verslo plėtrą.

   

Facebook komentarai