Už skatinimą emigruoti gresia tūkstantinės baudos?

Pagal galiojančius įstatymus kiekvienas iš šimtų tūkstančių užsienyje sėkmingai gyvenančių ir dirbančių bei apie tai visiems pasakojančių Lietuvos piliečių yra potencialus nusikaltėlis, kurį galima bausti tūkstantinėmis baudomis.

Keistas kodekso straipsnis

Lietuvoje šiuo metu galiojančiame Administracinių teisės pažeidimų kodekse (ATPK) yra 207 straipsnis, pavadintas „Sistemingas raginimas arba kurstymas emigruoti“. Šiame straipsnyje numatyta, kad bauda nuo 1 tūkst. iki 2 tūkst. litų turi būti skiriama kiekvienam, kuris „sistemingai ragina arba kursto žodžiu, raštu arba kitokiu būdu Lietuvos Respublikos piliečius emigruoti į užsienį“.

Tai reiškia, kad kiekvienas į užsienį gyventi ir dirbti jau išvykęs tautietis arba asmuo, tebegyvenantis Lietuvoje, bet besidairantis galimybės emigruoti ir apie tai pasakojantis viešai, yra potencialus šio ATPK straipsnio pažeidėjas.

Nemenkomis piniginėmis baudomis faktiškai turėtų būti baudžiamas netgi kiekvienas interneto komentatorius, parašęs, kad „reikia kuo greičiau bėgti iš tos Lietuvos“ arba kad „emigravusieji gyvena tikrai geriau, nei vargetos, likę Lietuvoje“.

Teisininkai sutinka, kad bet koks panašus atvejis galėtų būti prilygintas „sąmoningam kurstymui ar viešam raginimui“ palikti tėvynę ir iškeisti ją į skalsesnį duonos kąsnį užsienyje, tad pagal galiojančio ATPK straipsnį kiekvienas iš tokių asmenų galėtų būti nubaustas. Tačiau, kita vertus, atkreipiamas dėmesys, kad teisėje galioja ir protingumo kriterijus. Esą suvokiama, kad toks ATPK straipsnis yra akivaizdus atavizmas, likęs dar nuo sovietinių laikų, todėl praktikoje faktiškai netaikomas.

Nustebo ir pasipiktino

Seimo narė Agnė Zuokienė atkreipė dėmesį į galiojantį ATPK straipsnį. „Atidžiai peržiūrėjau visus įstatymų projektus, kuriuos svarstysime šio rudens sesijoje. Nustebino ATPK 207 straipsnis, numatantis tūkstantines baudas už emigracijos skatinimą“, – savo įspūdžiais dalijosi parlamentarė.

„Nebeužtvenksi upės bėgimo“, – sakė A. Zuokienė, kalbėdama apie pastaraisiais metais plūstelėjusią emigracijos bangą, ieškant darbo ir pragyvenimo šaltinio.

„Sistemingas raginimas – tai bent jau ne vieną kartą leptelėjimas nevilties minutę, tačiau „kurstymas žodžiu ar kitu būdu“. Ranką ant širdies uždėjęs, matyt, kiekvienas prisipažintume, kad buvome pagalvoję apie tai. Tad belieka pasidžiaugti ir atšvęsti, kad esame sutaupę mažiausiai po 1 tūkst. litų. O gal ir keliolika“, – tvirtino Seimo narė.

„Įdomu, kiek žmonių galėjo būti nubausta pagal šį ATPK straipsnį“, – teiravosi ji. Politikė taip pat susidomėjo, kiek dar akivaizdžiai pasenusių, nebeaktualių ir netgi juokingų normų yra išlikę mūsų teisės aktuose.

Nubaustų nėra

ATPK straipsnius taiko ir nuobaudas paprastai skiria vidaus reikalų ir policijos pareigūnai. Tačiau jie nepateikė informacijos, ar Lietuvoje kam nors buvo skirta piniginė bauda už „sistemingą kurstymą ar skatinimą emigruoti“. Tokių atvejų net nebuvo – šis kodekso straipsnis tiesiog netaikomas ir į „sąmoningus kurstymus emigruoti“ užmerkiamos akys arba bent jau tokia nelaikoma viešai daug kur reiškiama nuomonė, kad „užsienyje geriau, nes ten yra darbo“, kad „reikia kuo greičiau bėgti iš tos varganos Lietuvos“.

„Nuo 2005 m. nebuvo nustatyta pažeidimų pagal šį ATPK straipsnį. Pagal jį nė karto nebuvo pradėta administracinė teisena“, – pranešė Policijos departamento atstovė Lina Nemeikaitė.

„Žodžio laisvė yra neatsiejamas demokratinės visuomenės atributas, todėl asmenų viešai išsakyta nuomonė apie jų gyvenimo sąlygas negali būti traktuojama kaip kurstymas“, – pridūrė ji.

Teisingumo ministerijos atstovė Vaida Vincevičiūtė pripažino, kad specialistai šią ATPK normą jau seniai vadina neaktualia. Todėl jos netrukus turėtų būti išvis atsisakyta.

Vyriausybė jau pritarė naujam administracinę atsakomybę reglamentuojančiam įstatymui, kuris turėtų pakeisti dar sovietmečiu priimtą ATPK.

Naujas Administracinių nusižengimų kodeksas (ANK) teikiamas svarstyti Seimui.

Priimtas dar sovietmečiu

Pasak Teisingumo ministerijos atstovės, naujasis ANK reglamentuos „fizinių asmenų administracinę atsakomybę, atribos ją nuo baudžiamosios atsakomybės, užtikrins greitą ir paprastą procesą, pirmenybės teikimą nerepresinėms poveikio priemonėms, poveikio priemonių adekvatumą padarytam teisės pažeidimui“.

1984 m. priimtas ir 1985 m. įsigaliojęs ATPK, nors iš esmės pakeistas, yra paskutinis iki 1990 m. kovo 11 d. priimtas ir iki šiol galiojantis įstatymas.

Anot Teisingumo ministerijos, „daug kartų įvairiais tikslais keistas, „lopytas“ senasis kodeksas stokoja vientisumo, nuoseklumo, jame vartojama terminija daugeliu atvejų yra pasenusi arba nesuderinta tarpusavyje“.

Teisingumo ministras Remigijus Šimašius tikisi, kad šiais metais Seimui nebeteks vėl pratęsti senojo ATPK ir jį jau pakeis ANK.

Siūloma mokėti pusę baudos

Teisingumo ministerija išskiria siūlomą ANK nuostatą, kad visi pirmąkart administracinį nusižengimą padarę asmenys galėtų savanoriškai sumokėti pusę baudos.

„Kadangi pusę baudos už padarytą pažeidimą dabar galima sumokėti tik esant tam tikroms sąlygoms, teisingumo ministras siūlo šią tvarką taikyti absoliučiai visiems pirmąkart administracinį nusižengimą padariusiems asmenims. Tiesa, lengviau nuo bausmės išsisukt negalės tie, kurie nusižengė būdami neblaivūs, neatlygino padarytos žalos ar iš jų numatyta konfiskuoti turtą“, – pranešė ministerija.

Tvirtinama, kad nuo metų pradžios įsigaliojus tvarkai, leidžiančiai sumokėti pusę baudos už padarytą administracinį pažeidimą, teismuose trumpėja eilės.

ANK projekte visiškai atsisakoma arešto už administracinius pažeidimus, įtvirtinama daugiau galimybių skirti viešuosius darbus, įvedama galimybė asmenims kaip bausmę skirti išklausyti auklėjamuosius kursus. Kodekse bus įtvirtinta ir galimybė visai neskirti nuobaudos tais atvejais, kai padaromas nelabai pavojingas nusižengimas.

Siekiant išvengti piktnaudžiavimo atvejų numatoma, kad pažeidimo nustatyti, o vėliau už jį skirti nuobaudos negalės tas pats pareigūnas.

   

Facebook komentarai