Užfiksuota po Š. Korėjos įvykdyto branduolinio bandymo regione pasklidusi radiacija

Jei dar buvo abejojusių, kad Šiaurės Korėjos Demokratinė Respublika vasario 12 d. atliko branduolinį bandymą, per kurį buvo testuojama trečioji ir galingiausia šalies branduolinio ginklo versija, skeptikų gretas turėtų praretinti "News.discovery.com" pranešimas, kad aplink Š. Korėją užfiksuotas radiacijos padidėjimas.

Radioaktyvių izotopų padidėjimas nustatytas Japonijoje ir Rusijoje. Tiesa, grėsmės sveikatai radionuklidų pagausėjimas negresia.

Š. Korėjos režimas neslepia, kad vasario 12 d. šalyje buvo atliktas branduolinis bandymas. Tiesa, pirmieji žinią apie tokį bandymą pasauliui pasiuntė ne režimo atstovai, o geologų seismometrai. Pagal jų parodymus mokslininkai apskaičiavo, kad detonavusio sprogmens galia siekė apie keletą kilotonų (tai maždaug prilygsta 1945 m. Hirosimoje susprogdintos atominės bombos galiai).

Apie padidėjusį radiacinį foną liudija radioaktyvaus izotopo ksenono-133 dalelių padidėjimas iš Š. Korėjos pusės, užfiksuotas vasario 15 d. Tai liudija, kad, kaip ir buvo spėta, bandomasis sprogimas įvyko giliai po žeme ir ksenono-133 dalelėms pasiekti atmosferą prireikė ne vienos paros. Radioaktyvių dujų buvo aptikta ir po pirmo slapto branduolinio ginklo bandymo 2006 m. Tiesa, kai Š. Korėjoje 2009 m. buvo susprogdinta antroji bandomoji bomba, radioaktyvių medžiagų nuotėkio užfiksuota nebuvo.

"Šįkart užfiksuotas radionuklidų nuotėkis labai menkas – nežymiai viršijantis normos ribą, - tvirtina Centrinio meteorologijos ir geodinamikos instituto Vienoje (Austrija) meteorologas Gerhardas Votava (Gerhard Wotawa). – Tačiau rezultatas yra patikimas."

Tiesa, ksenono-133 dalelių identifikavimas informacijos apie patį ginklą atskleidžia ne kažin kiek. Kad būtų galima spręsti apie atominio užtaiso sudėtį, reikėtų aptikti ir kitų izotopų - ksenono-135 ir ksenono-133m. Jų užfiksuoti nepavyko – galbūt dėl to, kad jų skilimo pusperiodis yra labai trumpas.

   

Facebook komentarai