Užpilamos sriubos: ar pagrįstai jas vadiname „nafta“ ir „plastmase“?

Trumpų atostogų metu keliavau autobusu ir paskutinę kelionės dieną gidė pranešė, jog valgyti nesustosime – laukia ilgas kelias. Iš kuprinių ėmė „lįsti“ užpilamos sriubos, makaronai, padažai. Vienas bendrakeleivis makaronus kruopščiai apibarstė prieskoniais ir dar apipylė pakuotėje rastu padažu. „Susimaišei dubenį naftos?“ - šmaikščiai paklausė kitas.

Iš piktų į jį susmigusių žvilgsnių buvo galima suprasti, jog apetitas dingo ne tik keleiviui, ką tik „pasigaminusiam“ pietus. Tiesa, trumpam. Netrukus po autobusą jau sklido natrio glutamatu sustiprinti „grybų“ ir „mėsos“ kvapai.

„Bomžpakiai“, „plastmasė“, „naftiniai makaronai“, „šūdsriubė“ – tokiais pavadinimais žmonės vadina užpilamas sriubas, košes bei makaronus. Akivaizdu, jog į tokius produktus žiūrime kaip į išsigelbėjimą iškylose bei tuomet, kai reikia greitai pavalgyti, tačiau nelaikome jų visaverčiu, o juo labiau naudingu ar sveiku patiekalu. Tačiau vis tiek neretai šveičiame nesusimąstydami, kaip iš žiupsnio miltukų akimirksniu iškyla bulvių košė su „spirgučiais“.

Kokių medžiagų yra tokiose sriubose ir kuo rizikuoja dažnai jomis besimaitinantys žmonės?

Milteliai su skonio stiprikliais

Į populiariausių užpilamų sriubų ir makaronų gaminių sudėtį be niekam šleikštulio nekeliančių džiovintų prieskonių ar daržovių dar įeina maltodekstrinas, aromato ir skonio stiprikliai – mononatrio glutamatas, dinatrio 5' ribonukleotidai, tirštikliai – ksantano derva, kvapiosios medžiagos su glitimu.

Vienas iš keisčiausių atrastų dažiklių (grybų sriubose) – „amoniakinė karamelė“. Dar – visa puokštė su natriu susijusių skonio stipriklių – dinatrio guanilatas, natrio inozinatas.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausioji specialistė – maisto produktų inspektorė Vaida Svetulevičiūtė teigė, jog mononatrio gliutamatas, Dinatrio 5'-ribonukleotidas, dinatrio guanilatas, natrio inozinatas – tai sausose sriubose naudojami aromato ir skonio stiprikliai, t. y. medžiagos sustiprinančios maisto produkto skonį ir/arba kvapą. Šiems priedams tokiuose produktuose kaip sriubos nustatyta didžiausia leidžiama paros norma – 10 g/kg.

Ar skani būtų amoniakinė karamelė?

Specialistės teigimu, ksantano dervos – tai maisto priedas naudojamas kaip tirštiklis arba stabilizatorius priklausomai nuo to, kokią funkciją maisto produkte nori išgauti gamintojas.

„Tirštikliai, tai medžiagos, kurios sutirština produktą, o stabilizatoriai – medžiagos padedančios išlaikyti pastovią fizinę ir cheminę maisto produkto būseną (dvejų nesimaišančių medžiagų vienalytę dispersiją maisto produkte, pvz.: aliejaus ir vandens). Stabilizatoriai naudojami ir kaip medžiagos, stabilizuojančios, išlaikančios arba sustiprinančios maisto produkto spalvą arba kaip medžiagos, padidinančios maisto rišamąsias savybes. Šį maisto priedą galima naudoti vadovaujantis „quantum satis“ (lot. „tiek, kiek reikia“ ) principu,“ – dėstė V. Svetulevičiūtė.

Amoniakinė karamelė – tai medžiaga, kurios pavadinimas kelia dvi visiškai priešingas emocijas: šleikštu ir saldu. Iš tiesų tai – dažiklis.

„Dažikliai – tai medžiagos, suteikiančios maistui spalvą arba atstatančios ją. Tai preparatai, gauti iš maisto produktų ir kitų valgomųjų natūralių gamybos žaliavų, fiziškai arba chemiškai jas ekstrahuojant, kai atrankiniu būdu išgaunami maistinių ir aromatinių sudedamųjų dalių pigmentai,“ – aiškino Maisto skyriaus vyriausioji specialistė – maisto produktų inspektorė.

Dažnai valgyti nerekomenduojama

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba šiais metais nėra gavusi skundų dėl apsinuodijimų ar kitų negalavimų suvalgius užpilamų (sausų) sriubų ar makaronų. Tačiau specialistė pataria tokiais „patiekalais“ nepiktnaudžiauti.

„Nerekomenduojama nuolat maitintis greitai paruošiamais produktais, ne vien dėl juose naudojamų maisto priedų ar menkos maistinės vertės, šie produktai dažnai būna ir ganėtinai sūrūs, o tai gali neigiamai paveikti sveikatą“, – teigė V. Svetulevičiūtė.

Dietologė: jei nėra daugiau ką valgyti…

Santariškių klinikų dietologė Žana Antonova teigė, jog sausos sriubos ir makaronai neturi tokios maistinės vertės, kaip šviežios daržovės ar produktai.

„Tokios sriubos ir makaronai priskiriami koncentratams. Jie skirti valgyti tuo metu, kai nėra kitos galimybės – jau taip, sakykim, iš nevilties. Tokie produktai neatitinka šviežiose daržovėse ar makaronuose esančių medžiagų ir jais tikrai nepatartina maitintis nuolat. Žinoma, jei jau nieko daugiau nėra ką valgyti, tik tokias sriubas – geriau suvalgyti. Tik labai atidžiai jas rinktis reikėtų žmonėms, kurie serga kokiomis nors virškinamojo trakto ligomis: opomis, dažnais gastritais, turi kepenų ar inkstų veiklos sutrikimų. Taip pat tiems, kurie yra alergiški,“ – vardijo dietologė.

Ji priminė, jog nors ruošdamiesi į iškyla stengiamės visus darbus nudirbti kuo greičiau, reikėtų skirti laiko perskaityti užpilamų sriubų ir makaronų sudėtį.

„Žinoma, kuo natūralesnis gaminys – tuo geriau. Dažniausiai tokie produktai turi daug druskos, įvairių dažiklių, visokiausių „E“. Tik kai kurie tų „E“ gali būti natūralūs, kiti – sintetiniai. Reikia įsiskaityti į etiketę“, – teigė Ž. Antonova.

Ar verta rinktis ekologiškas?

Dabar maisto prekių parduotuvėse jau galima įsigyti ir ekologiškų tirpių sriubų. Jos kainuoja, na, maždaug tiek pat, kiek sumokėtumėte už sriubos puodelį kavinėje ar restorane. Ar organizmas mums „padėkos“ už tokią sausą sriubą?

„Koncentratai dažniausiai gaminami džiovinant daržoves ir vėliau pridedant įvairiausių priedų – pavyzdžiui, kruopų. Jei tokia sriuba – ekologiška, tuomet ji turėtų būti paženklinta specialiu ženklu ir jai gaminti turėtų būti naudotos ekologiškos daržovės, grybai ar mėsa. Stebėkite galiojimo datą – logiška, jog natūralūs ingredientai galios trumpiau, nei sintetiniai. Tačiau ir tokioje sriuboje gali būti kokių nors priedų – pavyzdžiui, lygiai taip pat gausu druskos. Nes druskos čia dedama tam, kad produktai ilgiau išliktų tinkami vartoti. Tokių produktų reikėtų vengti žmonėms su padidėjusiu kraujospūdžiu“, – patarė dietologė.

Alternatyva sugedus šviežiems produktams

Žana Antonova teigia, jog jos darbo praktikoje nėra pasitaikę pacientų, apsinuodijusių užpilamomis sriubomis. Tačiau gausu sveikatos sutrikimų dėl pasireiškusios alergijos.

„Kad būtent nuo užpilamų, sausų produktų žmogus sunegaluotų – sunku tai įrodyti, be to, žmogus turėtų gana ilgai vartoti tokius produktus“, – dėstė dietologė.

Tačiau Santariškių klinikų medikė pabrėžė, jog jei kelionės krepšyje turite šiek tiek karštyje palaikytų ir jau prastą kvapą skleidžiančių daržovių ar mėsos bei pluoštą užpilamų sriubų – geriau jau rinkitės pastarąjį variantą. Kitu atveju rizikuojate stipriai apsinuodyti.

„Žmonės vasarą daug keliauja ir tokie produktai gali būti kaip alternatyva. Tačiau jie neturi tiek maistinių medžiagų, kiek švieži produktai. Geriau rinktis natūralų maistą “, – rekomendacijas apibendrino Ž. Antonova.

   

Facebook komentarai