Užsienio universitetai lietuvius vilioja atvykę į Lietuvą

Į kovą dėl studentų iš Lietuvos kyla ir užsienio aukštosios mokyklos – ieškoti protų čia vis dažniau atvyksta studijų muges rengiantys įvairių Europos šalių universitetai. Analitiko Žilvino Martinaičio nuomone, Lietuvos aukštųjų mokyklų gebėjimas reaguoti į šiuos procesus stipriai vėluoja, šalis kovą pralaimi tiek dėl gabiausių savų studentų, tiek dėl gabiausių studentų iš užsienio.

Dar praėjusių metų lapkritį Britų taryba pirmą kartą Lietuvoje organizavo Jungtinės Karalystės (JK) universitetų mugę moksleiviams ir studentams, besidomintiems studijomis JK. Mugėje dalyvavo 27-ių JK universitetų atstovai.

Kaip teigta pranešime, tokia mugė Vokietijoje organizuojama jau dešimtus metus. Kadangi JK universitetuose daugėja studentų iš Lietuvos, pirmą kartą nuspręsta mugę surengti ir Lietuvoje.

Penktadienį ir šeštadienį į parodą „Studijos Olandijoje” Vilniuje kvietė Olandijos švietimo paramos centras. Olandijos universitetų atstovai supažindino su studijų programomis, kaina ir stojimo tvarka.

„Nesakome, kad dabar visi studentai turėtų vykti į užsienį. Bet tiems, kurie nori studijuoti svetur, tai yra galimybė. Dalis studentų gali nuspręsti, kad jiems gerai likti Lietuvoje, Latvijoje ar Estijoje, kiti gali matyti perspektyvą užsienyje dėl įvairių priežasčių – kartais išsilavinimo, kartais gyvenimo patirties“, - sakė Olandijos švietimo paramos centro vadovė Inese Valdheima.

Pasak I. Valdheimos, Olandija studijų mugę Lietuvoje organizuoja pirmąjį kartą. Pernai tokia paroda pasisekimo sulaukė Rygoje. Pašnekovės teigimu, mugėje sulaukta motyvuotų studentų, jau pasidomėjusių universitetais ir jų siūlomomis programomis.

„Būdama latvė klausiu savęs, kaip pati jaučiuosi tautiečiams siūlydama Olandijos universitetus. Tačiau galiu pakartoti – viską lemia galimybės, pasirinkimai. Yra daugybė žmonių su skirtingais požiūriais, skirtingais poreikiais. Esu kategoriškai prieš savanaudišką patriotizmą“, - teigė I. Valdheima.

Pašnekovės teigimu, dažnai daugiausia dėl finansinių priežasčių galvojama, kad studentai turėtų rinktis mūsų universitetus ir jiems mokėti studijų mokesčius. „Tačiau manau, kad tai trumparegiškas požiūris: mes negalime suvaržyti norinčių studijuoti ir matančių perspektyvas kitose šalyse“, - kalbėjo I. Valdheima.

Panašias Olandijos universitetų muges Lietuvoje ketina rengti ir ateityje.

Nori išvykti, nes kainos panašios

Teisę Mykolo Romerio universitete ir bankininkystę Vilniaus kolegijoje studijuojantis Vladimiras Muravjovas Olandijos universitetų mugėje ieškojo magistrantūros studijų. „Galvoju ir apie kitas užsienio šalis, ne tik Olandiją. Lietuvoje šiuo metu tarp teisininkų didelė konkurencija ir daug studijuojančių teisę. Man patogiau išvykti į užsienį, kur kainos beveik tokios pat, be to, yra galimybė geriau išmokti užsienio kalbą ir gauti žinių tarptautinėje srityje“, - sakė studentas.

Magistrantūra užsienyje, mano V. Muravjovas, jam pridėtų universalumo. Be to, jo nuomone, užsienyje galima įsitvirtinti, pradėti verslą ar įgyta patirtimi dalytis grįžus į Lietuvą.

Vidutinė vienerių metų bakalauro programų studijų kaina Nyderlanduose - 1560 eurų.

Analitikas: Lietuva studentų donorė, o ne gavėja

„Ir anksčiau patys geriausi universitetai ieškodavo pačių talentingiausių studentų. Šiuo metu ši tendencija akivaizdžiai tapo masiškesnė – ieškoma ne tik matematikos, chemijos ar fizikos tarptautinių olimpiadų nugalėtojų, bet orientuojamasi į platesnį studentų sluoksnį“, - sakė Viešosios politikos ir vadybos instituto analitikas Ž. Martinaitis.

Ž. Martinaitis atkreipia dėmesį, kad Lietuva globalioje tarptautinėje konkurencijoje dėl gabiausių studentų kol kas daugiau dalyvauja kaip donorė, o ne gavėja. „Lietuva kovą pralaimi – tiek dėl gabiausių savų studentų, tiek dėl gabiausių užsienio studentų“, - teigė analitikas.

Pasak Ž. Martinaičio, į užsienio universitetų studijų muges galima žiūrėti kaip į bandymą pritraukti daugiau mokančių už studijas studentų. Tačiau daugelis Vakarų universitetų esą nesiekia pritraukti tiesiog mokančių studentų – keliami ir akademiniai standartai.

„Prarandame ne tik mokančius už mokslą, bet ypač gabesnius – negabių studentų ten nepriima. Tuo tarpu Lietuvoje vis dar diskutuojama, ar universitetai turėtų nustatyti minimalią kartelę, kokių gebėjimų studentus priimti. Galiausiai kartelė nenustatyta – laimėjo ekonominis motyvas - tai aiškiai parodo, kad Lietuvoje orientuojamasi tik į pinigus, neatsižvelgiama į vieną svarbių studijų kokybės aspektų – pačių studentų kokybę“, - dėstė Ž. Martinaitis.

Analitikas pastebi, kad Lietuvos aukštųjų mokyklų gebėjimas reaguoti stipriai vėluoja nuo aktualijų ir tendencijų. Pasak Ž. Martinaičio, dar prieš kokius 5 metus realios konkurencijos tarp Lietuvos universitetų nebuvo, tad vis dar juntamas mąstymo šiltnamio sąlygomis efektas.

„Manyčiau, ilguoju laikotarpiu, per 4-5 metus, tai turėtų keistis. Jei universitetai nori išlikti kaip universitetinės aukštosios mokyklos, kurios dirba su gabiais studentais ir sugeba pasiekti rezultatą, be jokios abejonės, turės susirūpinti, kaip savo vardą, studijas reklamuoti, bandyti pritraukti pačius geriausius studentus“, - kalbėjo Ž. Martinaitis.

   

Facebook komentarai