Užsimota apmokestinti ne tik USB, bet ir kompiuterius ir telefonus

Vyriausybei dar nespėjus pateikti sprendimo dėl laikmenų apmokestinimą numatančių Autorių teisių ir gretutinių teisių pataisų, jos penktadienį jau buvo užregistruotos Seimo sekretoriate. Dar labiau patobulinto įstatymo projekto autorius – Julius Dautartas, parlamento Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys.

Pagal jo užregistruotą projektą, kaip kompensacija autoriams numatomais tarifais būtų apmokestintos ne tik atminties kortelės, USB laikmenos ar išoriniai kompiuterių diskai, tačiau ir patys asmeniniai kompiuteriai.

Maža to, į apmokestinimo bazę pakliūtų net kopijuokliai ir įrašantieji mobilieji telefonai, magnetolos, televizoriai bei TV priedėliai. Realiai mokestis apimtų beveik visą buityje naudojamą skaitmeninę techniką.

Projekte numatyta, kad garsajuostės, vaizdajuostės, diskai apmokestinami 6 proc. dydžio kompensacinio atlygio tarifu. Išoriniai diskai, atminties kortelės, USB atmintinės – nuo 50 centų iki 15 litų, priklausomai nuo jų talpos.

Tuo metu skaitmeniniai ir analoginiai garso ir vaizdo leistuvai, įskaitant įrašančius MP3 grotuvus, mobiliuosius telefonus, muzikos centrus, magnetolas, televizorius ir kitus, būtų apmokestinti nuo 1,5 lito iki 40 litų.

Asmeniniai kompiuteriai pagal projektą būtų apmokestinti 20 litų. Kompensacinis autorinis mokestis įtrauktų reprografijos įrenginius – kopijavimo aparatus, tarifas – iki 3 proc.

Kaip savo aiškinamajame rašte teigia J. Dautartas, tokį įstatymo projektą parengti ir teikti paskatino didžiulį susirūpinimą kelianti bloga situacija meno rinkoje. Mokesčiu norima pagerinti menininkų socialinę padėtį. Penktadienio pavakare pats projekto autorius telefonu nepasiekiamas.

Pasak advokatų kontoros LAWIN intelektinės nuosavybės teisės praktikos pogrupio vadovo Mindaugo Kiškio, įgyvendinus platų apmokestinimą, Lietuvos gyventojai tokius daiktus kaip nešiojamieji kompiuteriai, MP3 grotuvai ar telefonai pradės pirkti Lenkijoje, kaip kad pernai puolė pirkti maisto. „Visas šitas apmokestinamas nepagrįstas ir žlugdantis bet kokią konkurenciją tokioje šalyje kaip Lietuva. Tokie iškraipymai daro mūsų rinką nekonkurencingą“, – teigė jis.

Anot jo, vien pirminis Kultūros ministerijos projektas, pagal kurį numatoma apmokestinti atminties korteles, USB laikmenas ir išorinius kompiuterių diskus, šalies IT verslui atneštų bent 12 mln. litų tiesioginės žalos per metus. Šitaip esą paskaičiavo Žinių ekonomikos forumas.

„Autoriai savotiškai pjauna šaką, ant kurios patys sėdi. Pagrindinė problema ne ta, kad tų pinigų per mažai, o tai, kad jie nežinia kur panaudojami“, – teigė M. Kiškis. Advokato teigimu, pati autorius ginanti agentūra LATGA-A, prispausta prie sienos, pripažįsta, kad vienam menininkui išmoka vos apie 12 litų per metus.

   

Facebook komentarai