Virusus galima „nukratyti“ iki mirties

Arizonos universiteto (Arizona State University) profesorius Otto Sankey kartu su studentu Eric Dykeman sukūrė virusų luobelės vibracijos matematinį modelį, padedant į parinkti reikiamą vibracijų dažnį, nuo kurio luobelė gali suirti, o virusas žūti. Tikimasi, jog ateityje toks gydymo metodas leis pakeisti kai kuriuos cheminiu vaistus.

Praėjusiais metais eksperimentų dėka nustatyta, jog tam tikro dažnio lazerio impulsai sugeba naikinti tam tikrus virusus. Tačiau nustatyti rezonansinį dažnį, prie kurio suskyla viruso kapsida (baltyminis apvalkalas arba luobelė) yra gana sudėtinga. Iki šiol vienintelis dažnio nustatymo būdas buvo eksperimentinis „bandymų ir klaidų“ metodas.

Viruso kapsidą galima palyginti su vėžlio šarvu – mechaniniai virpesiai jį sugeba suardyti, o tuomet virusas nustoja būti aktyvus – galima sakyti, jis žūva.

Kad virusologams nereiktų spėlioti, koks konkretus virpesių dažnis pas kiekvieną virusą, profesorius kartu su studentu sukūrė matematinį modelį, nustatantį patį mažiausią galimą rezonansinį skirtingų virusų dažnį. Matematinis modelis paremtas analitinėmis išraiškomis, todėl jame išvengta didelės duomenų bazės, apimančios visų žinomų virusų parametrus.

Pagal sukurtą matematinį modelį aišku, jog tabako nekrozės viruso (satellite tobacco necrosis virus) luobelė suyra nuo 60 GHz dažnio virpesių. Aišku, modelį dar teks patikrinti praktikoje. Plačiau apie modelį galima paskaityti žurnale Physical Review Letters autorių publikuotame straipsnyje.

Toliau mokslininkai planuoja tobulinti matematinį modelį, pritaikant jį sudėtingesniems virusams įvertinti. Visgi tai tėra tik pirmieji žingsniai link realaus tokiomis vibracijomis paremto gydymo metodo.

Viena iš busimų problemų, kurias mokslininkams teks įveikti – vibracijų sukėlėjo paieška. Tokiuose dažniuose idealiai tinka lazerio spinduliai, tačiau jis negali giliai prasiskverbti į žmogaus audinius. Galbūt čia galės padėti hemodializė – kuomet kraujas tekės per dializės aparato vamzdelius, bus galima jį apšviesti reikiamo dažnio lazerio spinduliu ir taip naikinti atitinkamus virusus.

Kitas atvejis – ultragarsas. Jis prasiskverbtų į giluminius organus, tačiau tokio didelio dažnio ultragarso bangas generuoti yra gana sudėtinga, be to, jis greitai slopsta.

Ne visai ištirtas tokio gydymo šalutinis poveikis. Nors žmogaus ląstelių rezonansiniai dažniai yra žymiai mažesni už virusų ir nuo tokio dažnio poveikio neturi suirti, tačiau ar tai nesukels nenumatytos šalutinės reakcijos dar nėra aišku.

Patys mokslininkai laikosi atsargios pozicijos: „ mes tikimės geriausių rezultatų, tačiau tuo pačiu neprarandame skepticizmo“, - tvirtina profesorius.

   

Facebook komentarai