Visa tiesa apie kavą: kodėl vieniems ji suteikia energijos, o kitus migdo?

Gydytojas-genetikas papasakojo, kas vyksta mūsų organizme išgėrus puodelį aromatingos kavos, ir nurodė penkis veiksnius, nuo kurių priklauso konkretaus žmogaus reakcija į kofeiną.

Tirpi kava - apgavikė?

„Sensacinga tiesa apie tirpią kavą!“, „Šokiruojanti eksperto paskaita!“ – su tokiomis antraštėmis socialiniuose tinkluose išplito hitu tapęs vaizdo įrašas, kuriame yra fiksuota dalis šeimos gydytojo ir dietologo Konstantino Zabolotno pasisakymo.

Gydytojas teigia, kad apdorojant kavos pupeles ir gaminant tirpią kavą pašalinama luobelė, kurioje yra didžioji dalis kofeino. Ji vėliau naudojama gaminti vaistus, energetinius gėrimus ir kitus produktus. O kavos mėgėjams lieka tik branduolys, kuriame yra teobromino ir kitų medžiagų, kurios ne stimuliuoja, o, priešingai, migdo.

„Būtent todėl išgėrus tirpios kavos daugelį ima miegas. O aš asmeniškai tokios kavos geriu prieš miegą, kad gerai miegočiau“, – sakė ekspertas. Jis taip pat perspėjo jokiu būdu negerti tirpios kavos prieš ilgą kelionę automobiliu, nes yra itin didelė rizika, jog užmigsite prie vairo ir pateksite į avariją. O išgėrus šviežios pupelių kavos tokios rizikos nėra, pabrėžė K. Zabolotnas.

Šis įrašas sukėlė aršių diskusijų. Vieni neigia mediko žodžius ir sako, kad būtent tirpi kava suteikia daug energijos, o pupelių kava yra silpnesnė. Kiti dėkoja minėtam medikui ir sako, kad pagaliau suprato, kodėl juos migdė išgėrus tirpios kavos. Treti piktinasi ir sako, kad minėto teobromino kavoje visai nėra. O ketvirti apgailestauja, kad jiems energijos neteikia net ir pati stipriausia kava, ir klausia, kodėl.

Siekdami išsiaiškinti visus šiuos klausimus, radijo stoties „KP“ žurnalistai kreipėsi į ekspertą: „Iš tiesų bet kurioje kavoje yra ir kofeino, ir teobromino, o taip pat kitų alkaloidinių medžiagų, kurios, pirmiausia, veikia mūsų smegenis, – paaiškino gydytojas-genetikas, biomedicinos holdingo „Atlas“ Analitinio departamento vadovas Dmitrijus Nikogosovas. – Kofeino visuomet yra daugiau nei likusių alkaloidų tiek pupelių, tiek ir tirpioje kavoje. O tai, kaip mūsų organizmas reaguoja į šias medžiagas, priklauso nuo penkių veiksnių.“

1. „Greitinančiųjų“ ir „stabdančiųjų“ medžiagų santykis smegenyse

Mūsų smegenyse yra specialų molekulių, kurios sugaudo kofeiną. Tai adenozino receptoriai. Jų yra keturių tipų: du stimuliuojantys ir žvalinantys, kaip kokia greičio pamina automobilyje, ir du stabdantys, kaip stabdžio pamina.

Daugelio žmonių smegenyse yra daugiau „stabdančių“ receptorių nei tų, kurie spartins smegenų veiklą. Kai toks žmogus geria kavos, stabdį blokuoja kofeinas, todėl smegenys ima veikti greičiau, gerėja koncentracija, juntamas žvalumas.

O nedidelės dalies žmonių smegenyse yra daugiau priešingų adenozino receptorių. Tokiu atveju kofeinas blokuoja „greitinančius“ receptorius, ir smegenų veikla lėtėja, žmonės ima jausti silpnumą ir mieguistumą.

PASTABA

Jeigu jūsų smegenyse, kaip ir daugelio žmonių, dominuoja „stabdantys“ receptoriai, kuriuos blokuodamas kofeinas suteikia žvalumo, tai ilgą laiką vartojant dideles dozes stiprios kavos tokių receptorių dar labiau padaugės, sako D. Nikogosovas.

Taip vyksta todėl, kad mūsų smegenys ir organizmas apskritai yra labai atspari sistema, kuri visuomet siekia užtikrinti balansą jusdama išorinį poveikį ir prie jo prisitaiko. Jeigu mes smegenis stimuliuojame kofeinu, tai smegenys stiprina „stabdymą“. Dėl to išsivysto pripratimas: įprastinė kavos dozė nesuteikia tokio didelio žvalumo, o neišgėrus eilinės kavos dozės silpnumas būna dar stipresnis.

Norint išvengti tokių nemalonių pasekmių, neurobiologai pataria padaryti pertrauką ir visikai atsisakyti kavos. Tik kelioms dienoms, kad adenozino receptorių skaičius vėl taptų normalus.

2. Kepenų būklė

Viskas, ką valgome ir geriame, patenka į mūsų kraujotaką. O kraujas visuomet teka per kepenis. Šiame organe įvairios su maistu gaunamos medžiagos metabolizuojamos, t. y., perdirbamos, o vėliau vėl grįžta į kraują ir patenka įkitus organus, įskaitant ir smegenis. Perdirbimo metu kofeino koncentracija, ir atitinkamai poveikis, mažėja.

Jeigu žmogus serga kokia nors kepenų liga, pavyzdžiui, ciroze ar hepatitu, kepenų fermentai dirba prasčiau, kofeinas prasčiau filtruojamas ir smegenis pasiekia didesnė jo koncentracija. Todėl šiuo atveju kavos poveikis bus staigesnis ir stipresnis.

„Žmonėms, kurių organizme kepenų fermentų aktyvumas yra mažesnis dėl ligos arba genetinių ypatybių, reikia kavos gerti mažiau nei žmogui su sveikomis kepenimis, – paaiškino ekspertas. – Pakaks vieno ar dviejų puodelių nestiprios kavos per dieną. Viršijus šią dozę gali šoktelėti pulsas, imti skaudėti galvą, kilti kitų nemalonių pojūčių.“

3. Kraujospūdis

Galimi trys variantai:

– Jeigu kenčiate nuo žemo kraujospūdžio, kava padės jį padidinti, tačiau nedaug. „Priešingai nei manoma, kava labai silpnai veikia žemą kraujospūdį“ – sako D. Nikogosovas.

– Jeigu kraujospūdis yra normalus – 120 ir 80, tai kofeinas greičiausiai jo visai nepakeis. Tai reiškia, kad budrumo efektas, susijęs būtent su padidėjančiu kraujospūdžiu, bus praktiškai nepastebimas.

– Jeigu kraujospūdis yra aukštas, net ir nedidelis jo padidėjimas bus itin juntamas ir kils hipertenzinės krizės rizika.

VERTA ŽINOTI

Pagrindiniai kofeino taikiniai žmogaus organizme yra smegenys, širdis ir kraujagyslės. O būtent:

– smegenys: gerėja koncentracija, aktyvuojama protinė veikla, apskirtai didėja tonusas.

– širdis: didėja širdies susitraukimų jėga ir dažnis. Būtent dėl to kavą pavojinga gerti sergantiems išemine širdies liga, aritmija ar hipertonija.

– kraujagyslės: raumenų, širdies ir inkstų kraujagyslės plečiasi, todėl kava turi lengva šlapimą varantį poveikį. O likusioje pilvo dalyje kraujagyslės susitraukia.

4. Kartu su kava vartojami gėrimai

Daugelis mėgsta gerti kavą su pienu. Tačiau pastaruoju metu internete ėmė plisti gąsdinančios istorijos apie tai, kaip esą toks derinys yra vos ne nuodingas.

„Kofeinas tvirtai susijungia su pieno baltymais ir dėl to lėčiau patenka į kepenų kraujotaką. Dėl to smegenis kofeinas pasiekia laipsniškai, mažomis dozėmis, – aiškina D. Nikogosovas. – Todėl kai geriame kapučino, latės ar kitų kavos variacijų su pienu ar grietinėle, jaučiame ilgalaikį ir tolygų kavos poveikį. Tokiu atveju kava švelniau veikia širdį, kraujagysles ir nervų sistemą.“

O jeigu po kavos išgertume šviežiai spaustų greipfruto sulčių ar suvalgytume skiltelę šio vaisiaus, kavos poveikis, priešingai, sustiprės. Tyrimai parodė, kad šiame citrusiniame vaisiuje esančios medžiagos blokuoja vieną iš aktyvių kepenų fermentą. Todėl kepenyse kofeinas neutralizuojamas silpniau ir didesnės koncentracijos patenka į smegenis ir veikia staigiau ir stipriau. Beje, geriant apelsinų sulčių tokio poveikio nepastebėta.

5. Vandens kiekis organizme

Vasarą, kai gausiai prakaituojame dėl karšto oro, mūsų organizmui gali trūkti vandens. Jeigu nepapildome vandens kiekio organizme, kraujas tirštėja ir su maistu patenkančių medžiagų koncentracija didėja. Todėl jeigu per karščius gersime mažai vandens ir neatsisakysime kavos, turime žinoti, kad stimuliuojantis ir energijos suteikiantis kavos poveikis bus gerokai stipresnis.

PATARIMAS

Jeigu išgėrus kavos jums ima drebėti rankos, kyla stiprus nervinis jaudulys, padidėja širdies pulsas, kuo greičiau išgerkite vandens. Tai leis sumažinti kofeino koncentraciją kraujyje ir sušvelnins jo poveikį.

ESMINIS KLAUSIMAS

Kuo skiriasi pupelių ir tirpios kavos poveikis žmogaus organizmui?

„Gaminant tirpią kavą kava labai smarkiai perdirbama ir joje lieka mažiau aktyviųjų medžiagų. Todėl tokios kavos poveikis yra silpnesnis nei pupelių kavos ir galime sakyti, kad poveikis yra labiau prognozuojamas, – paaiškino D. Nikogosovas. – O pupelių kavoje alkaloidinių medžiagų yra daugiau, o taip pat kitų aktyviųjų medžiagų, todėl tokios kavos poveikis yra stipresnis ir tam tikra dalimi mums yra paslaptingesnis: sunkiau nuspėti galima teigiamą ir neigiamą poveikį skirtingiems organams ir sistemoms. Taigi tyrimai šioje srityje tęsiami.“

   

Facebook komentarai