Visa tiesa apie pluoštines kanapes: protėvių pamėgta „tinginio kultūra“

Žodis „kanapė“ Lietuvoje dažnai vis dar siejamas su kvaišalais. Tačiau toks požiūris po truputį keičiasi. 2014 metų sausį mūsų šalyje įteisinus pluoštinių kanapių auginimą, verslininkams atsivėrė nauja niša ir galimybės plėstis.

Tiesa, viskas nėra taip lengva, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio – augalai ir jų auginimo sąlygos turi atitikti griežtus reikalavimus, nuostatas. Kadangi ši verslo šaka pakankamai nauja, verslininkai teigia, kad tenka daug mokytis, dirbti siekiant išsiaiškinti apie pluoštinių kanapių auginimo metodus ir subtilybes.

Nauda gamtai ir žmogui

Senovės Lietuvoje pluoštinės kanapės buvo įprastas ir dažnai sutinkamas augalas. Pasak Upytės bandymų stoties vyresniosios mokslo darbuotojos dr. Zofijos Jankauskienės mūsų šalyje jos naudotos tiek buityje, tiek ir ūkyje: „Lietuviai nuo seno augino pluoštines kanapes. Jos buvo naudojamos maisto produktų pagardinimui. Į kultūrinio paveldo sąrašą yra įtrauktas kanapių pienas, kanapių aliejus. Buvo gaminami tinklai, kadangi kanapių pluoštas yra atsparesnis puvimui. Ypač pajūrio regionuose tai buvo aktualu. Žvejybai buvo gaminamos ir įvairios virvės, ūkyje – pakinktai, pančiai“, – vardino pašnekovė.

Z. Jankauskienės teigia, kad pluoštinės kanapės šiais laikais itin vertinamos dėl galimybės produktų gamybai naudoti beveik visą augalą: „Įvairių produktų gamybai gali būti naudojamas beveik visos augalo dalys. Dažniausiai naudojamos sėklos, išgaunamas aliejus, turintis teigiamą poveikį žmogaus mitybai – jame daug naudingų rūgščių, baltymų. Gamybai naudojami ir lapai. Pluoštinės kanapės yra medicinai vertingas produktas. Taip pat iš kanapių šluotelių išgaunamos medžiagos naudojamos muilo, eterinių aliejų gamybai. Pačio pluošto panaudojimas irgi gali būti labai platus – nuo tekstilės iki tinklų, brezento, virvių, statybinių medžiagų, trąšų.“

Visi legaliai Europos Sąjungoje auginami pluoštinių kanapių porūšiai gali būti sėkmingai perdirbti ir virsti ekologiškais ir žmogui naudingais produktais. Paklausta, kuo skiriasi narkotinių medžiagų gamybai naudojamos kanapės, nuo Lietuvoje veisiamų pluoštinių kanapių, moteris nedvejodama atsako – jos skirtos ne svaiginimuisi: „Tos veislės, kurias leidžiama Europos Sąjungoje, mūsų šalyje auginti yra ištirtos, registruotos – jose terakanabinolio (psichotropinių medžiagų) koncentracija yra labai maža. Man kažkada kolega iš Anglijos pasakojo, kad reikėtų surūkyti nuo 20 hektarų pluoštinių kanapių ploto, kad pajaustum tokį efektą kaip nuo marichuaninių kanapių.“

Tenka ne tik prekiauti, bet ir pasimokyti

Lietuvoje pluoštines kanapes auginančių bendrovių – daugėja. Verslininkus imtis šios veiklos skatina ne tik naujai atsivėrusios prekybos ir plėtros galimybės, bet ir palankios sąlygos šiems augalams augti mūsų klimato sąlygomis.

Šakių rajone įsikūrusios įmonės „Kanapis“ direktorius Egidijus Zėringis pasakoja, kad idėja užsiimti būtent tokia veikla – auginti pluoštines kanapes ir iš jų gaminti statybines medžiagas – gimė gana netikėtai: „Kažkada draugas iš Airijos parvežė statybinių medžiagų, pagamintų kanapių pagrindu. Patikrinome savybes – pažiūrėjome, kad tai tikrai kokybiškas produktas. Be to – dar ir ekologiškas. Pasidomėjome, kad ir mūsų klimatinėmis sąlygomis gali šie augalai augti. Taip ir susidomėjome. Atsiradus galimybėms pagrindinis tikslas buvo sukurti technologijas, metodus. Skyrėme tam laiko ir dabar jau ruošiamės pradėti masinę gamybą.“

Tuo tarpu kitos pluoštinių kanapių augimu ir perdirbimu užsiimančios bendrovės „Agropro“ direktorius Paulius Paršeliūnas pasakoja, kad didžiausią įtaką verslo pradžiai padarė pasikeitę Lietuvos įstatymai ir tinkama aplinka: „Darbą su kanapėmis pradėjome Lietuvoje įsigaliojus leidimui jas auginti – 2014 metais. Dabar užsiimame auginimu, bet planuojame plėstis, pradėti perdirbimą. Dabar yra labai neblogos galimybės panaudoti lietuvišką žemę, tinkamą klimatą, ekologinius laukus būtent šiam augalui vystyti, auginti“.

Verslininkas E. Zėringis pastebi, kad pluoštinių kanapių auginimui nereikia ypatingų oro sąlygų. Tiesa, tinkamas klimatas neužtikrina gero derliaus. Tenka dirbti siekiant išvengti sunkumų, tobulinant pluoštinių kanapių auginimo metodus ir technologijas: „Žinant technologiją, metodus, kanapės nereikalauja daug priežiūros. Dažnai juokais ūkininkai pluoštines kanapes pavadina „tinginio kultūra“. Žinoma, reikia kažkiek drėgmės, kai sausa, jokie augalai nenori augti. Egzistuoja ir tam tikros augalų ligos, su kuriomis susiduriama daug metų į ta patį plotą sėjant, bet kol kas nepasitaikė“.

Lietuviams tenka semtis žinių iš specialios literatūros, užsienio ekspertų. Pasak P. Paršeliūno, verslo tobulinimas reikalauja ne tik laiko, bet ir patirties: „Specifinių kažkokių sąlygų oro šis augalas nereikalauja. Sudėtingiau yra su technologija- kaip sėti, kaip auginti, kaip nukulti, kaip prižiūrėti. Mes antri metai mokomės, kaip tai daryti. Važinėjome į Kanadą, domėjomės jų patirtimi. Tai yra procesas. Pernai tikrai nebuvo stebuklingi rezultatai. Šiemet pasimokę jau iš klaidų, parinkę tinkamesnes žemes, laiką sodinimo – tobulėjam. Tai nėra taip lengva, bet kartu tikrai tai ir nėra kažkoks kosminis laivas – tiesiog reikia patirties“, - aiškino pašnekovas.

Vieni tyčiojasi, kiti palaiko

Ekologiškuose ūkiuose auginamos pluoštinės kanapės užsienyje vertinamos dėl natūralumo ir naudingųjų savybių. Pasak verslininkų, lietuviška produkcija intensyviai domisi pirkėjai iš kitų šalių, o mūsų šalyje požiūris į tokius gaminius dar tik formuojasi. Prekybininkams tenka sulaukti ir palaikymo ir pašaipų.

„Visiems produktams, gamybai reikalingas įdirbis. Dabar žmonės tik dar pradeda šviestis rimčiau. Nors ir yra susidomėjimas nemažas. Įdomu ne tik lietuviams. Pavyzdžiui, sulaukėme skambučių net iš Australijos“, – pasakoja E. Zėringis.

Pašnekovo teigimu, lietuviai vis dar linksta pluoštines kanapes sieti su narkotinėmis medžiagomis, tačiau bėgant laikui padėtis keičiasi: „Kai važiuodavome į parodas, į Kaziuko mugę kanapių aliejų parodyti,didžiosios dalies žmonių pirmas klausimas tai pamačius būdavo „ar veža?“. Tačiau požiūris po truputi keičiasi. Dabar jau daugiau žinoma, daugiau informacijos, pradedama suprasti kas ir kaip“.

Panašias tendencijas teigia pastebintis ir verslininkas Paulius Paršeliūnas: „Kyla paklausa tokių produktų, didėja poreikis – žmonės nori sveikų, ekologiškų prekių. Didžioji mūsų produkcijos dalis nukeliauja į užsienį. Prekes eksportuojame į Olandiją, Vokietiją, Skandinavijos šalis. Ypatingai ieškoma europietiškos kilmės ekologijos tų gaminių. Lietuvoje pasakai „kanapės“ ir visi juokiasi. Kartais neatskiriama, kad tai yra visai kiti dalykai. Todėl tas švietimas yra labai svarbus kuo daugiau apie tai informuojama, šviečiama, aiškinama kokia yra nauda – tuo geriau“.

   

Facebook komentarai