VISATA – nesuvokiamai nesuvokiama (Konkursinis straipsnis)

Ką jūs atsakytumėte, jei jūsų paklaustų – kas yra Visata? Būtų labai daug atsakymų, daugybė skirtingų ir panašių variantų – tačiau visi jie gali būti ir teisingi, ir neteisingi. Galbūt jums ir atrodo, kad apibūdinti Visatą yra labai paprasta, o gal atvirkščiai – labai sunku, ar net neįmanoma, bet perskaitę šį straipsnį jūs suprasite, kad mūsų protai paprasčiausiai nepajėgūs suvokti tokio dalyko, kaip Visata (straipsnyje rasite du įdomius mąstymo uždavinius, kurie jus privers tik dar labiau susimąstyti).

Bandymai suprasti

Nuo pat seniausių žmogaus egzistavimo laikų, mes – žmonės, bandome suprasti, kas yra toji Visata. Būtų labai įdomu palyginti, kaip Visatą apibūdintų žmogus prieš šimtus tūkstančių metų, kaip keitėsi žmonių suvokimas nuo priešistorės iki dabarties. Visais amžiais žmogus daugiau dėmesio ir apmąstymų skyrė ne savo gimtajai planetai Žemei, o tam, kas yra vadinama Dangumi. Mums nuo seno norisi sužinoti, kaip mes atsiradom, kaip atsirado Žemė, kaip atsirado gyvybė ir visa kita – trumpai tariant, kaip atsirado Visata. Vieni viską paaiškina labai paprastai – viską sukūrė Dievas ir žmonėms nėra ko kištis į visas smulkmenas. Tačiau kiti, kuriems kaip tik ir yra įdomios visos smulkmenos, pradėjo patys aiškintis Visatos kilmę. Reikia būti dėkingiems tiems žmonėms, kurie iš paskutiniųjų stengėsi praskleisti bent dalelę nežinios šydo. Nebūtina būti didžiu mokslininku, kad sukurtum teoriją ir aiškintumeisi Visatos paslaptis – kiekvienas iš mūsų galime susikurti savo teoriją, kiekvienas galime savaip mąstyti, bet galų gale suprasime, kad visi vienaip ar kitaip buvome teisūs. Tad tą ir pabandykime padaryti.

Žingsnis po žingsnio

Tačiau pradėkime mąstyti nuosekliai. Mąstydami apie sunkiai suvokiamus dalykus, kaip antai Visata, mes susiduriame su viena problema – daug skirtingų nuomonių ir nė vieno bendro sprendimo. Labai paprastas pavyzdys - atsakykime į šį klausimą: „Ar žodis Lietuva turi būti rašomas didžiąja raide?“ Visų bendras atsakymas bus – TAIP. Kodėl? Nes kitaip ir negali būti: tai yra tikrinis daiktavardis, o tikriniai daiktavardžiai rašomi didžiąja raide. Bet jei jums neužtenka ir tokių įrodymų, tai pasakysiu štai ką – kiekvienas save, savo protėvius ir savo šalį gerbiantis lietuvis Lietuvos vardą rašys didžiąja raide. Dabar pabandykime atsakyti į antrą klausimą: „Ar egzistuoja Nežemiška gyvybė?“ Na čia tai nuomonės išsiskirs – vieni sakys, kad egzistuoja, kiti – kad ne. Ir galiausiai atsakykime į trečią klausimą: „Kas yra Visata?“ Šiuo atveju atsakymų variantų gali būti tiek, kiek buvo apklaustųjų. Va čia mes ir susiduriame su jau minėta problema, kad kuo dalykas yra sunkiau suvokiamas, tuo daugiau jo aiškinimų – o kuo daugiau aiškinimų, tuo labiau mes įsitikiname, kad kiekvienas galvoja savaip, o tai nereiškia, kad klaidingai. Tai dar vienas įrodymas, kad bent jau kol kas mūsų protai neturi pakankamų pajėgumų, kad galėtumėme teisingai paaiškinti šiuo metu nesuvokiamus dalykus.

Mąstymo užduotis

Straipsnio pradžioje žadėjau jums pateikti du mąstymo uždavinius, kurie neturi atsakymo, bet kas žino, gal kam nors iš jūsų pasiseks? Atidžiai įsiskaitykite ir mąstykite (iš anksto įspėju, kad šie uždaviniai gali nesutapti su kai kuriomis šiuo metu vyraujančiomis teorijomis, tačiau viso to tikslas yra tas, kad skaitytojas praplėstų savo vaizduotę ir pradėtų mąstyti dar plačiau):

            Įsivaizduokite mūsų gimtąją planetą Žemę. Po truputį mintimis tolkite nuo jos: matote visą Saulės sistemą, tolstate toliau ir galiausiai atsiduriate už Paukščių Tako galaktikos ribų. Tada nutolstate taip toli, kad išvystate galaktikų spiečių, kuriame yra ir mūsų gimtoji galaktika. Nesiliaunate tolę nuo to spiečiaus, tada išvystate, kad šie spiečiai sudaro dar didesnius galaktikų spiečius. Dar vėliau, šie milžiniški galaktikiniai spiečiai sudaro dar didesnius, o pastarieji ištisą sistemą, kuri labai primena žmogaus neuronų tinklus. Jūs norite pasiekti Visatos pabaigą, todėl keliaujate toliau. Jums šauna į galvą mintis, kad galbūt Visatų yra ne viena, o jų yra begalybė, kurios irgi sudaro begalinius Visatų spiečius ir priėję vienos Visatos pakraštį - jūs patenkate į kitą. Nors jūs ir norite pasiekti pačią pačiausią pabaigą – tačiau suprantate, kad jūs to tiesiog negalite suvokti. Jūs negalite suvokti tos begalybės...

Ir ką gi mes čia turime - pasaką be galo. Savo mąstymą apie bekraščias Visatas jūs galite tęsti valandų valandas, tačiau išalksite ir liausitės apie tai galvoję. Iš viso šio uždavinio būtų galima susidaryti tokį vaizdą: kai tik prieinate numanomą Visatos pakraštį, jūsų smegenys žino, kad tai nėra pabaiga – jos mano, kad už jos dar kažkas turi būti, bet tuo pačiu ir prieštarauja pačios sau – negali būti begalinių erdvių.

Antras taip pat labai įdomus uždavinukas vėl privers jūsų protą prieštarauti pačiam sau, kol galų pasimes ir nutrauks begalinį mąstymą. Pabandykite:

            Paklauskite savęs – kas būtų, jeigu nieko nebūtų. Skamba truputį banaliai, tačiau įsivaizduokite truputį plačiau, po žingsnelį: nėra jūsų pačių (kaip ir įmanoma), nėra mūsų planetos (irgi visai tikėtina), nėra mūsų galaktikos, nėra visų kitų žvaigždžių ir galaktikų, iš vis – nieko nėra. Na gerai, tada dar lieka paslaptinga tamsioji medžiaga. Bet jūs įsivaizduokite, kad iš vis nėra nieko: nėra nei Visatos, nei tuštumos ir išvis nieko nėra... ... ...

Kad ir kiek jūs begalvotumėte nieko daugiau neprigalvosite. Jūsų protas tiesiog negali suvokti, kad nieko nėra, nes kažkas visgi turi būti. Bet jūsų protas taip pat negali suvokti, kad nėra ir pabaigos, kad Visata yra begalinė.

Čia ir yra visas įdomumas – mes paprasčiausiai negalime suvokti, to ko nesuvokiame. Ne veltui straipsnio pavadinimas yra „nesuvokiamai nesuvokiama“, nes bent jau kol kas mūsų protas niekaip negali suprasti šio, iš pažiūros lengvo, dalyko kas yra Visata. Tokių dalykų, kokių mes nesuvokiame yra tikrai daug, kai kurių mes net neįtariam esant. Vienas iš taipogi mums nesuvokiamų dalykų tai Laikas. Vėlgi, atsakymų būtų tiek, kiek yra žmonių, tačiau reikia suprasti bent jau šį dalyką kad laikas nėra rodyklių sukinimas pirmyn ir atgal - tai kažkas, panašiai kaip ir Visata. Ir jeigu jūs pastebėjote, pats žodis VISATA yra toks tobulas, kad jis apibūdina viską... beveik. Galbūt mums net nereikia bandyti suprasti to, ko nesuprantam. Bet, deja, žmogus jau toks nuostabus sutvėrimas, kad jam neįsakysi mes ir toliau tyrinėsime, tobulėsime, mąstysim ir bandysime suprasti visą nežinią, kuri tūno po vienu gražiu ir neilgu žodžiu VISATA.

P. S. Daug ką pasakanti yra ši Alberto Einšteino citata: „Begaliniai yra tik du dalykai: Visata ir žmonių kvailumas. Bet dėl Visatos nesu tikras.“1 Tačiau ją būtų galima dar pratęsti, kad begalinės yra ir žmogaus mintys, tad imkime ir nieko nebijodami mąstykime ir svajokime apie savo Visatą, juk ir mes patys esame ta pati Visata, o kaip byloja senolių išmintis – pirmiausia reikia pažinti savo namus...

Naudotos informacijos šaltiniai:

   

Facebook komentarai